Pomėgiai keičiasi, bet meilė šokiui lieka
Lankyti sportinius šokius pradėjau būdamas dar ikimokyklinukas. Prisimenu, mama mane atvedė į ,,Rumbos“ kolektyvą. Šiam klubui vadovauja profesionali trenerių komanda.
Lankyti sportinius šokius pradėjau būdamas dar ikimokyklinukas. Prisimenu, mama mane atvedė į ,,Rumbos“ kolektyvą. Šiam klubui vadovauja profesionali trenerių komanda.
Pirmieji šokių užsiėmimai buvo lyg kūno
kultūros pamokos. Per jas atlikdavome mankštos pratimus, ugdančius greitį,
lankstumą, ištvermę bei taisyklingą laikyseną. Buvau pradedantysis šokėjas.
Vadovai supažindino su Lotynų Amerikos ir standartinių sportinių šokių
žingsneliais. Per pirmus tris mėnesius išmokau lėto valso, ča ča ča, džaivo
žingsnelius, o metų pabaigoje įveikiau kvikstepo E klasės pirmo lygio programą.
Jau pirmaisiais metais dalyvavau pramoginių šokių šventėse, sportinių šokių
varžybose.
Visos sporto šakos savotiškai įdomios. Mano
amžiaus berniukai mieliau renkasi futbolą, krepšinį. Sportiniai šokiai žavi
tuo, kad yra pusiau menas, pusiau sportas. Čia tenka daug bendrauti ir prieš
varžybas, ir po jų. Į turnyrus keliaujame kartu su tėveliais. Manau, šokiai
sujungia šeimas. Dalyvavimas konkursuose suteikia daug jaudulio. Apima
neapsakomas jausmas, kai supranti, kad pergalė mūsų.
Sugebame ne tik daug dirbti siekdami tikslo,
bet mokame ir atsipalaiduoti. Po konkursų tėveliai palepina įvairiomis
pramogomis. ,,Rumbos“ kolektyve daug draugiškų, sumanių vaikų. Aš ten susiradau
keletą gerų bičiulių. Kiekvieną vasarą vykstame į klubo rengiamą stovyklą
Birštone. Ten ne tik poilsiaujame, pramogaujame, bet ir daug šokame.
Šiuo metu šoku E6 jaunučių klasėje, esu
daugkartinis Lietuvoje vykusių tarptautinių varžybų dalyvis. Laikas bėga,
pomėgiai keičiasi, bet meilė šokiui lieka.
Vilius Filatovas,
5a
