2016 m. spalio 27 d., ketvirtadienis

Mokomės savanoriauti

 
   Spalio 26 dieną 7c, 6a, 6b, 6c klasių savanoriai susitelkė į vieną bendrą visumą ir išžingsniavo tvarkyti J. Tilvyčio gatvėje esančių Stačiatikių (provoslavų) kapinių. Mūsų darbą koordinavo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vadybininkas Sigitas Vainauskas ir klasių auklėtojos: Asta Kurulytė, Elvyra Rūkštelienė, Daiva Žemaitienė, Miglė Vitkūnienė. Visi darbingai ir energingai nusiteikę, užsimovę darbines pirštines ir paėmę grėblius į rankas, imėmės darbo. Mes grėbėme rudeninius lapus. O jų buvo be galo daug! Darbas buvo sunkokas - mergaitės grėbė lapus į krūvas, o berniukai dėjo, kamšė juos į maišus ir nešė į didelę krūvą. Sutvarkėme didesnę pusę kapinių. Padirbėjome iš peties!
   Taigi pabuvome savaroriais ir įvykdėme labai gerą darbą prieš Vėlines.
                                  7c klasės seniūnė Deimantė Šeibokaitė
Vaizdo rezultatas pagal užklausą „rudeniniai lapai“
 

2016 m. spalio 24 d., pirmadienis

Klasės išvyka

   Esu Akvilė Zinytė, 7c klasės mokinė. Lankau žirgyną, joju, dirbu su arkliais. Šiuo metu joju ''Black Horse Stables''. Buvome su klase išvykę į žirgyną. Mano bendraklasiai turėjo galimybę pajoti. Atvykę galėjo pamatyti, kaip reikia pasiruošti žirgą prieš jojant, kaip reikia joti, šokti per kliūtis bei išvysti 60 cm. poniukus. Jų buvo trys. Vienas ponis yra įrašytas į Raudonąją knygą. Bendraklasiai bei klasės auklėtoja jojo ant Tuopos bei Žvitrės. Jos yra abidvi žemaitukų veislės, Tuopai 6 m., Žvitrei 14 m.
   Jodama noriu daug ko pasiekti. Dirbdama su arkliais aš ne vien mokausi joti, bet ir mokau dar neišmokytą, jauną arklį. Daugiau pajojus yra galimybė dalyvauti ir varžybose. Jojant būna ne vien geri dalykai, bet kartais pasitaiko ir skaudžių pasekmių. Aš esu patyrusi, kai arklys įspiria, kai krenti nuo žirgo žemėn, išsinarini ranką arba šiaip visokie nubrozdinimai, randai. Esu kritusi tik 6 kartus. Dirbu su arkliais jau 3 metus ir tuo džiaugiuosi, nes man patinka žirgai, bendravimas su  jais, jojimas.

2016 m. spalio 11 d., antradienis

Mokinių kūrybos puslapis



Vaizdo rezultatas pagal užklausą „rudens vaizdai“

 
Viktorija Gurklytė, 7a

   Vasarą  visi turi ką veikti. Net jeigu ir guli visus tris mėnesius su sulaužyta koja namie, vis tiek atsiranda veiklos – į svečius ateina draugai, gali skaityti, žaisti kompiuteriu arba tiesiog ilsėtis nuo mokslų, kurie per visus devynis mėnesius išsunkė galvą. Tačiau paskutinės rugpjūčio savaitės prabėga labai greitai ir kartais atrodo, kad laikas tiesiog ištirpo. Prasideda galvos skausmas dėl to, ką rengtis rugsėjo 1-ąją ir panašiai. Pamačius anksti ryte moterį, jau šluojančią krentančius lapus, norisi panirti į gilią depresiją, bet norint ko nors pasiekti reikia mokytis. Po pirmojo skambučio užsiveria klasių durys ir palieka visus spalvotus vasaros prisiminimus už jų. Baigiasi laisvės, beprotiškų įspūdžių ir ilgo miegojimo laikas...
 
Ąžuolas Šiukščius, 6b
Mąstymo kaita
Eina pirmokas į mokyklą,
Nedidelis, bet labai žvalus,
Jam skamba ausyse skambutis
Jis pasiruošęs į mokyklą eit pirmus metus.

Nors nesimato jo nuo žemės,
Praeina pro visus kaip tikras vyras.
Ir smagu žiūrėt,
Koks noras mokytis jo tyras.

O „didžkiai“ eina nosis nukabinę
Kaip tingios, lėtos pandos.
Pats laikas jiems susimąstyti
Kaip mokslus tuos įkandus.
Vaizdo rezultatas pagal užklausą „rudens vaizdai“

Ar norėjau aš rudens??
,,Tuk tuk“ beldės į langą man ruduo,
  rytą kai Rugsėjo rytą pabudau.
Nenorėjau jo įleisti,
O tam yra daug priežasčių,
Bet pakalbėsiu apie pora,
Nes jos rimčiausios iš visų.

Pirma,
Lauke labai niūru,
Nors medžiai nusidažė spalvotai,
Vis drėgna, šalta, net nesmagu.

Antra, turbūt pati aiškiausia,
Nebeliko vasaros pramogų,
O noris išvažiuoti dar į gamtą,
Pabūti tarp draugų.

Va tokios priežastys kodėl,
Nenorėjau rudenėlio,
Bet duris atidariau,
Nes mokytis vis tiek norėjau.

 Goda Mickevičiūtė,7b
Per meteoritų lietų
Išeinu aš į kiemą.
Ir svarstau –
Ar mėnulis vienas?

Atsisėdu ant žolės
Ir galvoju aš –
Ar žvaigždynas vienas?
O gal jie dviese tamsoje?

Štai žvaigždė dangumi nusirito,
O aš mąstau-
Ar ir aš kada taip krisiu?

Kitais metais ir vėl,
Per meteoritų lietų,
Aš išeisiu į kiemą.
Vaizdo rezultatas pagal užklausą „rudens vaizdai“
 
Austėja Dveilytė, 6a

 Ruduo

Žiūrėk! Kažkieno raudoni karoliai.
Ir krenta medžių lapai auksiniai.
Žiūrėk! Ryte žolė pasipuošia šerkšnu.
O rūkas apgaubia visus.
Žiūrėk! Vorantinkliai susipynę tarp stiebų.
Žvarbus vėjas pučia iš vakarų.
Žiūrėk! Zylutė tyliai beldžiasi į langą.
O man jau darosi šalta...

Smiltė Adamonytė, 7b

Ruduo
  
Ruduo, visur nyku
Einu mišku.
Po kojom lapai čeža.
Aš pakeliu akis, skaudu.

Nežydi pievos
Tik medžiai nuo vėjelio ošia.
Bet tu įsižiūrėk geriau.
Įsidėmėk šį grožį.

Medžiai lyg netyčia dailininko rankos paliesti.
Tu pažiūrėk ir įsimink šį vaizdą.
Juk viskas jau tuoj baigsis.

Nes ten už ąžuolo senolio jau stovi Tu. Žiema esi vardu.
Plaukai balti lyg sniegas, o akys lyg ledinės,
Jų žvilgsnį sidabrinį aš ilgai dar mintyse regiu.
Vaizdo rezultatas pagal užklausą „rudens vaizdai“

Evita Vasyliūtė,7b
Naktys

Aš einu gatve į juodą naktį
Ieškot ko nors, kam reik pagalbos mano.
Bet nieko nerandu, tik juodą naktį.
O gal tai yra labai didelis lobis.

Man taip patinka naktis.
Į ją galėčiau bėgt per liūtį,
Ir bėgčiau, bėgčiau, nors tūkstanti kilometrų,
Kad vėjo paklausyčiau, lobį nakties surasčiau.

O kas tas nakties lobis? Aš nežinau.
Nei man duota žinot, nei Jums.
Tik vienąaišku: tas lobis yra kažkur tenai.
Naktį būna laužas, kurį kažkas paliko.

O prie jo tūkstančiai žiburiukų.
Kas tai? Aš nerandu atsakymo.
  
Vaizdo rezultatas pagal užklausą „nakties vaizdai“
 Jonė Janėnaitė,7b
Tik tak….

Tik tak, laikas bėga
Laikas skrieja,
Tu jo negali sustabdyti
Tu jo negali suvaldyti.

Tik tak, žiūrėk, ši sekundė jau praskriejo,
Ji nuskrido toli, toli.
O tu vis galvoji kad gali ją sustabdyt.
Bet ne,  negali...

Tik tak, laikas vis dar bėga...
Viena sekundė gali pakeisti tavo gyvenimą
Bet, tu to nežinai...

Žiūrėk, bandyk pagauti tą sekundę,
Ach, ji vėl pabėgo
Tik tak...

 Ugnė Navickaitė, 7a
Sonetas

Tikroji gyvenimo prasmė-
Gyventi ar mirti?
Ko aš čia atkeliavau:
Padėti ar kenkti?

Bandydama kopti - krentu
Vietoj to, kad juokčiaus-verkiu.
Jau seniai nesuprantu,
Kodėl aš čia atkeliavau?

Gal lengviau pasitraukti,
Kaip sako kiti.
Bet tai būtų per lengva.

Skaudu palikti žmones, kuriuos taip myli,
Kuriuos geriau pažįsti kaip niekas,
Tai dėl jų ir verta stengtis.

 Viktorija Gurklytė, 7a

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „nakties vaizdai“Mirties sonetas
Vis bėgu nuo kažko,
Užsimerkusi kvėpuoju,
Sustoju tuščiuose laukuos
Ir vos pavelku kojas.

Taip staigiai pro akis prabėga
Gyvenimas ilgiausias
Ir tyliai į ausis man šnabžda
Ta siela, pabėgusi iš karsto.

Išsilaisvinti nuo pančių gyvenimo,
Kurie jau nuo gimimo
Sukausto ir laiko.

Išsivaduoti jau vėlu.
Beliko tik mirti pamažu.
Pradėti viską ir vėl ir vėl iš pradžių.