Kas nutiko Lietuvai?

   Nesu patriotė, nesu patenkinta dabartine Lietuvos padėtimi, valdžia ir daugybę kitų dalykų. Tačiau aš manau, kad dėl to esu kalta pati ir visa likusi visuomenė. Paklausite kaip? Paprastai. Matote, anksčiau, kai Lietuvą buvo užkariavę rusai ar kas nors kitas, visi lietuviai džiaugėsi mažiausiomis prošvaistėmis jų šalyje, jie buvo tvirti kaip kumštis ir nė negalvojo apie Lietuvos palikimą. Sausio 13-ąją visi vieningai stojo ginti televizijos bokšto, vasario 16-ąją su užgniaužtu kvapu laukė nepriklausomybės ir laisvės. Jie aukojo savo gyvybes dėl ateities kartų ir gimtinės. Tokio dalyko kaip baimė tiesiog nebuvo, visi žinojo ką reikia daryti, nors kartais tai skambėdavo beprotiškai.

   O kas būtų dabar? Turbūt visi kuo greičiau nusigautų į oro uostą ir skristų kuo toliau. Nes nebėra vienybės. Niekam nebesvarbu tai, dėl ko kovojo mūsų seneliai, proseneliai. Visi žino, kad užsienyje jie bus saugūs ir niekas jų nepalies. Mes kalbame apie Lietuvą, Sausio 13-ają ir kitas valstybines šventes labai daug, tačiau niekas nuo to nesikeičia. Ką mums daryti? Manau, kad pradėti kiekvienam nuo savęs. Tik susiburdami į tvirtą visuomenę mes sugebėsime kažką pakeisti ir tapti tokiais, kokius mus matė ankstesnės kartos.

                                                  Viktorija Gurklytė, 7a

Vasario 16-oji

  

   Jeigu persikelsime į 1918-ųjų vasario 16-ąją, pateksime į dieną, kurioje buvo daugybė vilties ir džiaugsmo. Tą dieną Lietuvos Taryba Vilniuje, Pilies gatvėje 26, pasirašė dokumentą, kuris skelbė, kad Lietuvos valstybė yra atkuriama ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Žmonės, išgirdę šią žinią, pagaliau atsikvėpė – juk šis raštas, kurį pasirašė dvidešimt tarybos narių, reiškė, kad Rusija priversta trauktis ir palikti Lietuvą. Lietuvos Nepriklausomybės aktas skelbė:

   „Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybės šiuo pareiškimu:

   Lietuvos Taryba, kaip vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.

   Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis Seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.

   Lietuvos Taryba pranešdama apie tai vyriausybei, prašo pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę.“

   Vasario 18-ąją šis tekstas buvo perspausdintas Vokietijos laikraščiuose, pavydžiui „Das Neue Litauen“, „Vossische Zeitung“, „Taegliche Rundschau“, „Kreuzzeitung ir kituose.

Jau daugelį metų ši data Lietuvoje yra minima ir švenčiama.

   „Tegul Vasario 16-oji bus džiaugsminga, skambi ir daugiabalsė šventė, tarsi Trispalvė banga, užliejanti Lietuvą ir pasaulį, kur tik yra mūsų piliečių. Įtraukianti kiekvieną, kuris didžiuojasi, kad jau beveik 100 metų turime atkurtą savo valstybę“, – Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

                                         Viktorija Gurklytė, 7a

6b klasė džiaugiasi pirmūnais

    Mūsų klasėje I pusmetį baigė 5 mokiniai – pirmūnai. Tai Ąžuolas Šiukščius, Austyna Miežinytė, Kostas Balčiūnas, Augustė Visackaitė ir Faustas Gabrilavičius.  Labai džiaugiamės Ąžuolu, kuris mokosi vienais dešimtukais. Klasės pirmūnai  pasidalijo mintimis ir patarimais, kaip jiems pavyksta pasiekti tokių puikių rezultatų.

 

Kokie mokomieji dalykai jums labiausiai patinka ir geriausiai sekasi, kurie mažiau?

   Ąžuolui labai patinka Gamta ir žmogus, Austynai patinka piešti, sunkiausiai sekasi Gamta ir žmogus, nes reikia įsiminti, Augustei lengviausia kūno kultūra, nes ten nereikia mokytis, o sunkiausia – gamta ir žmogus, Faustui patinka geografija, o sunkiausia – matematika, Kostui patinka kūno kultūra, nes patinka sportuoti, o daugiau reikia padirbėti prie gamtos ir žmogaus.

Koks mokytojas labiausiai žavi savo darbu?

   Augustei patinka lietuvių k. mokytoja Rima Šarkanienė. Ji griežtoka, tačiau jos vykdoma veikla nuostabi. Patinka dalyvauti jos rengiamuose renginiuose. Austynai patinka Virginija Kizienė, kuri reikli. Austyna nori būti gydytoja, todėl išmokti gamtos ir žmogaus tiesiog privalu. Ąžuolui patinka istorijos mokytoja Elvyra Rūkštelienė, bandanti nukelti mokinius į istorinių įvykių laikotarpius. Faustas ir Kostas sako, kad Svajūnas Gaigalas – linksmiausias mokytojas, įdomios pamokos.

Ar galima suderinti laisvalaikį su mokslu?

   Visi mūsų pirmūnai atsakė, kad taip. Reikia planuoti savo dienotvarkę, savo laisvalaikį. Nereikia vien tik mokytis, reikalingas poilsis, užklasinė veikla, būreliai.

Ką patartumėte draugams, kad jiems sektųsi mokytis?

   Į mokslą žiūrėti rimtai, visada atlikti namų darbus, klausytis atidžiai mokytojų. Pažymiai ir žinios turi rūpėti mokiniui, negalvoti, kad mokomės tėvams, mokytojams. Mokomės dėl savęs. Nesakome, kad pirmūnu būti lengva. Reikia darbo ir pastangų, pareigingumo – sako visi mūsų „žiniukai“.

   Mūsų pirmūnai linki sėkmės savo bendraklasiais ir visiems „Saulėtekio“ mokiniams II pusmetyje.

 

                     Su pirmūnais kalbėjosi Beatričė Daugirdaitė