Lietuvos valstybės atkūrimo diena

   Lietuvos valstybės atkūrimo diena – viena reikšmingiausių šalies istorijos datų ir džiaugsminga mūsų valstybės šventė, skatinanti branginti svarbiausią žmogaus ir tautos vertybę – laisvę. 

   Šią šventę paminėjome susirinkę į aktų salę. Skambėjo Lietuvos valstybės himnas. „Saulėtekio“ progimnazijos direktorius Algirdas Gedeikis pasveikino mokyklos bendruomenę su šia visiems svarbia švente.  Penktus metus tapo tradicija, kad šia proga mūsų progimnazijos mokiniai apdovanojami vertingomis dovanomis – knygomis. Šį apdovanojimą įsteigė buvęs mūsų mokyklos mokinys Tomas Rūkštelė. Knygos ir padėkos buvo įteiktos didžiausią pažangą padariusiems mokiniams tiek mokslo, tiek mokyklinio gyvenimo srityse.

   Dainavo 1-4 klasių mokiniai. Nominantas Naglis, 6d klasės mokinys, pagrojo muzikinį kūrinį.

                                                                          Otilija, 8c klasės spaudos atstovė

Didžiausia nuotolinė pamoka Lietuvoje „Mokonomika“

 

      Vasario 4 dieną vyko didžiausia nuotolinė pamoka Lietuvoje „Mokonomika“ – žinių šventė, skirta ir pasiekiama visų klasių mokiniams, jų mokytojams ir tėvams. Pamoka buvo transliuojama tiesiogiai daugiau nei 3 valandas ne tik Lietuvos, bet ir po pasaulį išsibarsčiusioms lietuviškų mokyklų moksleiviams. Didžiausios nuotolinės pamokos mokytojai kalbėjo apie tvarumą, inovacijas, pilietiškumą bei kitus įdomius dalykus. Finansinis raštingumas - vienas jų, todėl virtualioje scenoje buvo galima susitikti su „Swedbank" vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu, finansinį intelektą nagrinėjančia Justina Bagdanavičiūte ir investavimo ekspertu Mariumi Ignotu.

  Šioje pamokoje dalyvavo ir Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazijos 5a, 5b, 5c, 5d, 6b, 6c, 6d, 7a, 7b, 7c, 8a, 8b, 8c, 8d klasių mokiniai ir jų auklėtojai.

„KŪRĖJŲ“ (5-8) klasėje pranešimus skaitė:

„Kur susitinka idėjos ir pinigai?“ -  Marius Ignotas.

„Misija – kosmosas. Mažieji žemės palydovai, gimę Lietuvoje“ -  Tomas Narbuntas.

„Pagauti tinkle: kaip išlikti prisijungusiam ir saugiam?“ -  Žygeda Augonė.

„Kuris superherojus apsaugos mūsų klimatą?“ -  Silvestras Dikčius.

„Kokioje Žemėje gyvensime po šimto metų?“ -  Rugilė Matusevičiūtė.

„Kas yra finansinis intelektas arba FIQ?“ -  Justina Bagdanavičiūtė.

„Kada informacija klaidina, kelia grėsmę ir kaip atpažinti melagienas?“ -  Jurga Bakaitė.

„Penki klausimai apie senovės Lietuvą. Arba kas neduoda ramybės mokiniams?“ -  Kristina Petrauskė.

   Po nuotolinės pamokos mokiniai jungėsi į klasės valandėles ir noriai reflektavo išgirstomis temomis.

                                                            Mokytoja Asta K.

Mokinių kūryba

                          

                                            Naktinis žiemos svečias 

   Kai dar buvau maža mergaitė, senelis man pasakodavo įvairius savo vaikystės nuotykius. Vienas iš jų man labai patiko. Šia istorija norėčiau pasidalinti su jumis.

   Tai įvyko šaltą, gūdžią žiemos naktį. Mažasis Kaziukas nubudo dėl sklindančio garso lauke. Nenoromis išlepečkojo iš lovos ir nuėjo pažiūrėti pro langelį. Ogi mato – kažkas pūškuoja sniego pusnyje. Akys jam tik pokšt ant kaktos, o galvoje sukasi mintis: „Kas galėtų šaltą žiemos naktį vakščioti lauke?“ Smalsumas buvo toks didžiulis, jog berniukas nusprendė išeiti į kiemą ir pasižiūrėti atidžiau. Tik šmaukšt kojas į batus, šmurkšt į kailinukus ir išbėgo į kiemą. Žiūri žiūri, bet nieko nemato. Patrynė akytes, tačiau vis tiek nieko nėra. Naktis buvo labai šalta, todėl ilgai nelaukęs Kaziukas grįžo į trobą. Vos tik užmigo, jį pabudino trenksmas į duris. Dar kartą gerai įsiklausęs, ar jam nesivaidena, jis nuėjo durų link ir nedrąsiai jas pravėrė. Vėjas tik švyst per veidelį, berniukas bumbt ant žemės ir atsitokėjęs mato, kad prieš jį stovi nykštukas ir šypsosi.

   - Tai neįleisi į vidų? – klausia nykštukas.

   - Ammm... na... tai užeik, - sunerimęs atsakė Kaziukas.

       Nykštukas buvo išalkęs, tad, radęs ant stalo padėtus sausainius, iš karto juos sušlamštė. Po to išgėrė stiklinę pieno, atsigulė ant krosnies nusnausti ir sako Kaziukui:

         - Berniuk, pats eik miegoti, o mane pakelk, kai gaidys sugiedos.

          Kaziukas paklausė nykštuko ir nuėjo miegoti, vis dar nesupratęs, kas įvyko.

        Kai išaušo rytas, Kaziuko veidą nušvietė skaisti saulutė. Pasirąžęs ir nusižiovavęs jis prisiminė, kad turi svečiuose ponaitį mažylį. Nuėjęs prie krosnies ten jau nieko neberado, tačiau tie patys sausainių trupiniai vis dar buvo likę. Pritipenęs prie langelio jis išvydo mažų kojyčių pėdsakus sniege ir tolumoj tarp pusnių matėsi maža, vis labiau tolstanti nykštuko kepurytė...

        Dar iki šiol senelis nežino, ar tai buvo sapnas ar tikrovė. Juk kartais norisi tikėti tuo stebuklu, kurio nėra.

                              Emilija S.