Mano svajonių profesija

Mano profesija būti dainininke                                                     

Kodėl? Nes aš jaučiu muziką savyje.

Mano kiekviena nauja diena tai nauja daina.

Mano širdis plaka muzikos ritmu.

Be muzikos neišgyvenčiau.                                                  

Atrodo, kad ten kur aš, ten ir muzika.                                                

Įvairių daiktų sudaromi garsai, jie skamba                                                 

ir visur kur aš einu tai girdžiu.                                            

                                                                       Miglė Purvėnaitė, 5b

Mano svajonių profesija

   Mano svajonių profesija nuo darželio laikų iki šių dienų vis keitėsi. Lankydamas darželį, aš norėjau būti policininkas kaip tėtis. Man patiko jo darbas, turimi ginklai. Dar vėliau aš susidomėjau statybomis ir tada norėjau būti statybininkas kaip mano krikšto tėtis. O dabar man patinka elektronika. Kad daugiau žinočiau apie ją, žiūriu laidas, kaip atsiranda elektroniniai daiktai, kaip juos pagamina. Kartais išardau daiktus. Jei randu akivaizdžiai kažkas sulūžę, bandau taisyti juos arba jei būna gerų ir praverčiamų detalių  - jas išimu ir panaudoju kažkur. Todėl šiuo metu aš norėčiau kurti elektroninius daiktus - būti jų išradėju. Tačiau žinau, kad man augant svajonių profesija dar gali keistis ne vieną kartą.

                                                           

                                                                  Augustas Dirkė, 5b

Mano svajonių profesija

    Aš nuo vaikystės norėjau būti garsi balerina. Tos svajonės pradėjau siekti nuo septynerių metų. Baletą jau lankau penkerius metus, bet jau baletas tapo ne kaip svajonių profesija, o hobis. Aš dabar noriu būti rūbų dizainerė. Norėčiau savo verslą įkurti Anglijoje. Kurčiau baleto rūbus... Tikiuosi mano norai išsipildys.

                                                                                                   Paulina Beriozovaitė, 5b

Mano svajonių profesija

   Profesijų yra įvairių, bet aš seniai svajoju apie vieną. Kartais man kyla klausimas: gal pasukti kitu keliu ir galvoti apie kitą profesiją? Truputį pagalvojęs, sakau ne, sieksiu tikslo. 

   Mėgstu padėti kitiems, gerbiu save ir kitus, taip pat mėgstu bendrauti. Kai kurie sako, kad kai renkiesi profesiją, ji turi tau patikti, būti susijusi su tuo, kas tau gerai sekasi. Mano svajonių profesija, apie kurią aš jau ilgai svajoju, yra susijusi su medicina. Nes aš galvoju, kad tai pagalba žmogui.

   Tai štai kokia mano svajonių profesija. Nežinau, kas manęs lauks ateityje, bet jaučiu, kad jeigu stengsiuosi ir daug mokysiuosi, tai aš tikrai pasieksiu. Kas gali būti svarbiau nei gydyti žmones ir gelbėti jų gyvybes?

                                                                                                Jokūbas Vilniškis,5b

Mano svajonių profesija

     Aš norėčiau būti statybininkas. Aš statyčiau bendrabučius, namus ir dangoraižius su savo geriausiais statybininkais ir draugais. O namus mes statytumėme greitai ir gerai. 

    Beje, aš statyčiau ne tik namus. Įrenginėčiau baseinus, renovuočiau namus, tiesčiau ir remontuočiau miesto vamzdynus. Dirbdamas tokius darbus užsidirbsiu daug pinigų. Sunkus darbas padaro žmogų stiprų. 

                                                                                Nedas Bubinas, 5b

Planuoju ateitį

Mano svajonių profesija

   Būdama maža, aš svajojau tapti veterinare. Man šis darbas atrodė nuostabus. Aš vis mąstydavau apie gyvūnus, kuriuos galėčiau išgelbėti, apie šeimininkus, kuriems pasveikę augintiniai suteikia džiaugsmą. 

   Aš augau, o mano noras nepasikeitė. Daugelis mano pažįstamų mergaičių vis keisdavo savo norus, tačiau mano svajonė liko ta pati. Mano svajonę dar labiau sustiprino įsimintina diena Tenerifėje. Pučiant šiltam vasaros vėjeliui, mes su tėveliais vaikščiojome po „Beždžionių parką". Jame pamačiau labai daug ryškiaspalvių papūgų. Mūsų dėmesį patraukė vyras su kakadu rankose. Jis pasiūlė nusifotografuoti su baltaplunksne kuoduotąja gražuole. Įsitaisiusi mano rankose ji atrodė tarsi kūdikėlis. Nuo tos akimirkos kakadu tapo mano mėgstamiausiu paukščiu, o svajonė dirbti veterinare tvirtai įleido šaknis į mano širdį. 
   Mano noras dar labiau įsitvirtino, kai prieš metus gavau triušiuką Pūkį. Man jį padovanojo tėveliai gimtadienio proga. Jis atrodė tarsi baltas pūkuotas debesėlis. Vargšeliui buvo lūžusi kojytė, tad teko jį gydyti. Turėjau progą pamatyti kaip dirba profesionali veterinarė, kuri dukart gipsavo mano Pūkiui koją. Tikiuosi mano svajonė nesikeis ir išsipildys. Norėčiau būti tokia pati nebijanti iššūkių, atsidavusi darbui ir mylinti gyvūnus veterinarė, kaip mano triušiuko gelbėtoja.
                                                     Saulė Monkeliūnaitė, 5b

Mes jais didžiuojamės

   

 Vardadienio proga „Saulėtekio“ progimnazijos bendruomenę sveikino Panevėžio muzikos mokyklos kanklininkių ansamblis „Ašarėlė“ (vadovė Rima Mureikienė). 

   Šis ansamblis įkurtas 1994 metais. Kolektyve yra trys amžiaus grupės. Ansamblis aktyviai vykdo koncertinę veiklą. Yra respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatas, įvairių nominacijų laimėtojas. Ruošia bendrus projektus su kitų švietimo įstaigų muzikiniais kolektyvais, vykdo edukacinę veiklą, dalyvauja įvairiuose projektuose. 2011 metais ansamblis apdovanotas Karalienės Mortos premija. Dažniausiai savo repertuare atlieka netradicinę kanklių muziką. Groja klasikos, pramoginio žanro ir kitiems instrumentams pritaikytus kūrinius.

  Turėjome puikią progą pasiklausyti nuostabios kanklių muzikos. Merginos atliko latvių liaudies šokį, mitologinę giesmę, estų liaudies šokį, visiems iki skausmo pažįstamą, bet naujai suskambėjusią dainą iš filmo „Titanikas“. 

    Šį ansamblį lanko ir Rugilė Mažuolytė, 8c klasės mokinė. Pirmoji jos muzikos mokykla buvo ,,Yamaha". Mama į šią mokyklą nusivežė mergaitę, kai jai buvo tik 10 mėnesių. Nuo to laiko Rugilė su muzika nesiskiria. Šeimai persikėlus gyventi į Panevėžį, pradėjo lankyti trečią „Saulėtekio“ progimnazijos klasę ir tais pačiais metais įstojo į Panevėžio muzikos mokyklą. Susipažino su kanklėmis ir būsima mokytoja. Rugilę labai sužavėjo mokytoja Rima Mureikienė ir jos meilė šiam instrumentui. Ji norėjo groti tik šiuo instrumentu ir tik pas šią mokytoją. Groja jau šešerius metus. Dabar yra baigiamosios klasės mokinė. Ansamblį planuoja lankyti ir toliau.

    Džiaugiamės, kad mūsų klasėje mokosi tokia šauni kanklininkė!

Asta Kurulytė, 8c klasės vadovė      

  

Pyragų diena

    Spalio 26 dieną, ketvirtadienį, mūsų mokykloje vyko Pyragų diena. Jos tikslas –  surinktus už parduotus pyragus pinigus panaudoti nemokamo interneto įrengimui mokykloje.

    Ankstyvą rytą 5-8 klasių mokiniai skubėjo į progimnaziją su savo ruoštais skanumynais. Visi nekantriai laukė trečios ir ketvirtos pertraukų, kada galės nusipirkti ir paskanauti gardėsių.

   Mūsų klasės merginos prikepė įvairiausių gardumynų. Emilės pyragas „Tinginys“ buvo kaipmat išpirktas, taip pat pirko Gabijos obuolių pyragą ir meduolius, Rugilės sausainius bei Paulinos duoną. Smagiai nusiteikę, siūlėme savo keptus skanumynus. Buvo be galo gera prekiauti ir prisidėti prie šios akcijos.

    Iš viso surinkome 177 eurus! 93 eurai bus panaudoti Wi-Fi įrengti, kiti liks ateities planams ir idėjoms. Stengėsi visi, tačiau daugiausia pinigų surinko 7b klasės mokiniai!

                                                            

                                                                            Rosita Rauduvytė, 8c

Mokinių kūryba

    

   ,,Audamasi batus nusimušu pirštą į spintos kampą ir tyliai nusikeikiu. Ir taip vėluoju, o dar ir lietus pradėjo lyti. Galiausiai per jėgą apsiaunu tą nelaimingą batą ir išlekiu pro duris. Greitai nusileidžiu bendrabučio laiptais, pastumiu duris ir nubėgu universiteto salės link. Vėluoju jau penkias minutes, dekanė turbūt mane nužudys. Uždususi greitai įpuolu į patalpą ir, išmušta raudonio, atsisėdu ant  kėdės salės gale. Dekanės dar nesimato, tad mano nerimas kaipmat atlėgsta ir aš ramiai atsipučiu. Po kelių akimirkų durys stipriai trinkteli ir visi staigiai atsistoja. Net nežiūrėdama į mus, Rhondr parodo ranka, kad galime sėstis ir nuleidusi didžiulį ekraną ima demostruoti skaidres.

   - Visi turbūt manėte, kad pakliuvote į svajonių mokymo įstaigą. Čia gražu, dėstytojai puikūs ir panašiai, – pradeda kalbėti fakulteto vadovė. – Tai tiesa, mes puoselėjame savo tradicijas ir mokymo kokybę, tačiau nesiruošiame su jumis elgtis švelniai. Visi privalote paklusti taisyklėms, kurias jums išdėsčiau, ir mokytis kuo geriau. Keli studentai jau norėjo išvykti iš šio universiteto, tačiau jiems nutiko kažkokia nelaimė.

   Ji taip pabrėžia paskutinį žodį, lyg norėdama pasakyti,  jog ta ,,nelaimė“ atsitiks visiems, kurie taip pasielgs. Man per nugarą nueina šiurpas. Tačiau dekanės kalba toli gražu nesibaigia:

   - Tai turbūt ženklas, kad jie padarė klaidą iš čia išvykdami. Jums nepatarčiau palikti šios įstaigos, kol ją baigsite.  Juk mes rūpinamės visais savo bendruomenės nariais. Nenorėčiau jūsų gąsdinti. Galbūt labiau įtikinti, kad nejuokauju. Kai ką parodysiu.

   Ji šelmiškai nusišypso ir pulteliu perjungia skaidrę. Joje ryškiomis juodomis raidėmis parašytą tekstą visi greitai ima skaityti. Perskaičiusi porą eilučių suprantu, kad tai ne šiaip tekstas, o vienas iš studentų laiškų:

  ,,<...> Aš neįsivaizduoju, kaip galėjau tai padaryti. Jis tiesiog bėgo į mane ir aš nebemąsčiau, tiesiog pastūmiau jį ant kelio ir nubėgau kiek galima toliau. Juk jis norėjo mane padurti! Manau, kad mano poelgis pateisinamas, net jeigu tą vaikiną nutrenkė mašina <...>“

   ,,Kristofas atsidūsta ir paskui mane įeina į kabinetą. Ponas Johanas pradeda kalbėti apie tai, kaip pritraukti skaitytoją rašant kokį nors kūrinį, o aš įsistebeiliju į langą. Jeigu sutiksiu su Kristofo pasiūlymu, tai pakeis viską. Kardinaliai. Turėsiu dvidešimt keturias valandas per parą stebėti, ar manęs niekas neįtarinėja, kurti planus, apgalvoti visas įmanomas plano spragas ir kitus dalykus. Tačiau jeigu liksiu, būsiu įkalinta čia ir privalėsiu paklusti dekanės valdžiai. Ar noriu to? Žinoma, ne, tačiau jeigu čia ištvėriau jau beveik pusę metų, galbūt likę treji su puse nebus tokie baisūs? <...>

Dekanė dar kartą nusivaipo ir patenkinta išeina. Apžvelgusi visą auditoriją pamatau, kad kiti studentai yra labai pasipiktinę dėl jos sprendimo ir be perstojo dūsauja. Mano reakcija panaši, tik galbūt dar aštresnė. Iš pykčio sugniaužiu kumštį iš visos jėgos ir stengiuosi ramiai kvėpuoti. Na, kam mus taip vedžioti už nosies?! Neiškentusi atsisuku į Kristofą ir tyliai paklausiu:

   - Koks planas?

   Jis plačiai nusišypso ir parodo, kad aptarsime tai vėliau.“

                                               8a klasės mokinės Viktorijos Gurklytės ištraukos iš rašomos knygos

Su Mokytojo diena!

Mielieji mokytojai,

kuo geriausios kloties darbuose, džiaugsmo kasdienybėje, stiprybės, 

vilties ir žmogiškos šilumos.

"Atžalyno" tinklaraščio leidėjai

Saldi šventė

Rugsėjo tryliktą dieną 7a klasės mokiniai surengė saldžią šventę - Tarptautinę šokolado dieną. Po trijų pamokų vyko šokolado degustacija – fondiu. Galėjai paragauti vaisių gabaliukų, mirkytų ką tik ištirpintame šokolade. Norinčiųjų buvo kaip bičių prie medaus! Visi norėjo paskanauti šio gardėsio. Kai kurie net bandė be eilės!

Per antrąją ilgąją pertrauką, kai buvo viktorina, aš pastebėjau, kad aktyviausi buvo pradinukai. Smagu buvo matyti rankų mišką ir mažą vaiką, besidžiaugiantį prizu. Buvo daug sunkių klausimų. Bet gerai pagalvoję, visi atsakė į juos. Viktorinos pabaigoje renginio vedėja Emilija tarė: „O viktorinos atsakymai kabojo jums už nugarų..." Nuvilnijo atodūsis...

                               

                 Beatričė Banevičiūtė, 7a

   Vėl  apsisuko metų ratas. Vėl  Rugsėjo  1-oji – Mokslo ir žinių diena.  Šiuos naujus mokslo metus sutinkame į valstybės atkūrimo šimtmetį įžengiančioje Lietuvoje. Ją mums kūrė, saugojo, gynė taip pat ir Lietuvos švietimo ir mokslo atstovai.

   Mes, "Saulėtekio" progimnazijos  bendruomenė, ketiname tęsti  šį  valstybės kūrėjų kelią – toliau savo žiniomis, laisvu ir kūrybingu mąstymu stiprinti  ir auginti Tėvynę.

   Linkime gerų ir prasmingų idėjų, kūrybiškumo, bendradarbiavimo.  Skatiname "Atžalyno" kūrybinę grupę aktyviai rašyti apie klasės veiklas, įdomius draugų pomėgius, išskirtines asmenybes. Laukiame ir jaunųjų literatų kūrinių. Tinklaraštis atviras visiems.

 "Atžalyno" tinklaraščio koordinatorės Diana Jackevičienė ir Asta Kurulytė

 

 

Aštuntokų palydėtuvių šventė

   Paskutinė mokslo metų diena, Vasaros pasveikinimo diena, prasidėjo šv. Mišiomis Švč.Trejybės bažnyčioje. Jose dalyvavo 6-8 klasių mokiniai, mokytojai, mokyklos darbuotojai, mokinių tėveliai. 

   Grįžus į mokyklą, klasių vadovai pravedė paskutines šiais mokslo metais pamokas.

   Nuskambėjus paskutiniam skambučiui, 7 ir 8 klasių mokiniai, mokytojai, tėveliai susirinko į tradicinę Aštuntokų palydėtuvių šventę. Skambėjo septintokų daina, sveikinimai, palinkėjimai aštuntokams. Nuoširdžiai visus sujaudino mokyklos teatro studijos „Saulutė“ inscenizacija „Arklio Dominyko meilė“ pagal Vytauto V. Landsbergio pjesę.

   Prisiminimais ir šiltais palinkėjimais dalijosi buvusios pradinių klasių mokytojos.

   Šventės pabaigoje aštuntokai dėkojo klasių vadovėms, mokytojams už žinias, rūpestį bei pagalbą ir skyrė jiems dainą.

   Baigiantis renginiui mokyklos direktorius Algirdas Gedeikis ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Loreta Valickienė įteikė aštuntokams progimnazijos baigimo pažymėjimus kartu su mokyklos Metų knyga, o labai gerai besimokančius, aktyvius bei visuomeniškus mokinius apdovanojo ir Padėkos raštais. Septintokai įteikė dovanėles su pasagėlėmis, nešančiomis laimę.

  Šventę organizavo septintokiai kartu su klasių vadovėmis Virginija Skukauskiene, Daiva Gedeikiene, Asta Kurulyte bei teatro studijos ,,Saulutė” aktoriais ir jų vadovėmis Rasa Plėtiene ir Živile Raščiuviene.

                                                                   7c klasės vadovė Asta Kurulytė