„Bokštas“ į dangų    

       Senų senovėje, kai Žemėje dar gyveno bauginantys, pavojingi žvėrys ir siaubūnai, į Lietuvos teritoriją atsikraustė sena žmonių gentis.

Tuo metu Lietuva buvo lyg plynas, tiesus laukas. Visur, kur žvilgtelsi, driekėsi lygumos, tik vienoje pusėje išdidžiai stovėjo milžiniškas kalnas, skrodžiantis debesis danguje. Žmonės bijoję lipti į šį kalną. Gal ten gyvena milžinai, arba dar žiauresni žvėrys nei Žemėje? Būtų ir nelipę, tačiau praėjus keliems metams baigėsi maistas ir vanduo. Joks gyvūnas ir upelis neatklysdavo į šią žemę. Vienintelė likusi viltis buvo užkopti iki tų debesų.

Vedami noro išlikti, 100-ą dienų ir naktų jie lipo į kalną. Daugelis žuvo: vieni nukrito, kiti neištvėrė alkio ar troškulio. Tačiau galiausiai genčiai užsikorus ant kalno, jie išvydo tai, ko jų nuoilsio kupinos širdys troško: sraunų upelį, gūdų mišką bei įvairiausių gyvūnų ir paukščių. Šimtus metų jie čia gyveno linksmai ir laimingai, tačiau nesustabdomasis laikas lėmė, jogei kalnas ėmė žemėti. Greit nukrito po debesimis, dar po kelių šimtų metų buvo galima įžiūrėti apačioje užaugusius naujus miškus ir girias, o galiausiai, kai kalnas visiškai susmego į žemę, gentis pamatė, jog Lietuvoje jau buvo apsigyvenę kiti žmonės.

 Karaliui Mindaugui suvienijus Lietuvą, žmonės šią vietą pavadino Aukštaitija, mums visiems primindami apie čia stovėjusi „bokštą“ į dangų.  

Mano Mama dažnai sako: „Nesvarbu kur gyvensite ateityje, visad prisiminkite ir gerbkite savo Tėvynę, nes ji yra jūsų namai". Todėl, Lietuva, mano Tėvyne, prižadu: niekados niekados Tavęs nepamiršiu, nes Tave be krašto myliu.

 

                           Ąžuolas Šiukščius, 7b

Lietuvos šimtasis gimtadienis

Dažnai žmonės sako: „Mes norime būti laisvi“. Iš tiesų taip ir yra. Laisvė - tai galimybė tobulėti ir augti. Norą būti laisviems stengtasi perduoti iš kartos į kartą. Taip ir Lietuva prieš 100 metų norėjo laisvės:  kalbos, papročių, žodžio.

Pirmiausia už Lietuvos gyvenimą atsakingi mes visi.  Ne veltui yra nuostabaus grožio ir prasmės lietuviška patarlė: „Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi“. Lietuvos žemes gali užgrobti priešai, gali nusiaubti audra, bet niekada išorinės jėgos neįsilauš į žmonių dvasią, į mūsų patriotizmą. Lietuva laisva, nes joje 1918 metais augo patriotų karta, kuri nenustojo vilties, kad mūsų gimtinė nebevergaus. Patriotai - tai lyg laužas su silpnais dūmais. Kai virš laužo tyliai šoka dūmai, yra viltis, kad bus ir liepsna.

Patriotai turėtų būti ir emigrantai. Jie gali nešmeižti savo gimtosios šalies ir platinti lietuvybę. Reikėtų mums, gyvenantiems čia, Lietuvoje, skatinti pažįstamus emigrantus mokyti savo vaikus mūsų kalbos. Negalima pykti ir ant tų, kurie pamiršta Lietuvą. Jiems reikėtų įvairiais būdais priminti apie jų šaknis. Emigrantas - patriotas yra tas, kuris, užsidirbęs pinigų, grįžta tėviškėn. Juk jei perki lėktuvo bilietą viena kryptimi, tai visada yra galimybė grįžti.

Sunku būtų pamatuoti partizanų pasiaukojimą dėl laisvės. Jie gelbėjo mus nuo karo. Koks jausmas išeiti, jei žinai, kad gali ir nebegrįžti? Tačiau tu turėsi galimybę paaukoti gyvybę už savo gimtosios šalies laisvę. Tau bus suteiktas šansas iškeisti gyvenimą į Lietuvos išlikimą žemėlapyje. Bet kaipgi jaustis partizano motinai ir merginai, kurios apkabina dalelę savęs paskutinį kartą ir išlydi į mirtį? Kai atvažiavus į ligoninę gydytojai prašo įvertinti savo skausmą nuo 1 iki 10, tai dešimtukas yra skirtas moraliniam skausmui, kurį patiria partizano patys artimiausi žmonės. Lietuvai daugiau nebereikia karo, nes kai kurie žmonės gali neištverti savojo dešimtuko, t. y. artimųjų praradimo.

Lietuva per 100 metų patyrė trėmimus. Tremtiniai nebuvo atsitiktiniai žmonės, o tikslingai, pagal iš anksto sudarytus sąrašus, parinkti Lietuvos piliečiai. Dažnai iškilios įvairių tautybių asmenybės, patriotai. Gyventojus pakeldavo nakčia ir liepdavo važiuoti iš tėvynės į mirtį. Šiuo faktu yra parodomas dar vienas okupacijos būdas. Taip norėta sunaikinti mus, mūsų protėvius, mūsų kraštą. Tų žmonių, kurie neužmiršo grįžti ir nebijoti reikšti savo nuomonės, dėka mes galim nebijoti eiti gatve, nusipirkti ledų, laisvai keliauti, pramogauti ir t.t.

Turime padėkoti knygnešiams už išsaugotą raštą. Šie žmonės nešė žmonėms lietuviškas knygas taip saugodami kalbą. Jų dėka lietuviai liko, tauta neišnyko. Knygnešiai nešė mums ateitį (tai, ką mes turime dabar: vadovėlius, lietuvių kalbą, laikraščius, bibliotekas...). Kelionės metu šiuos bebaimius dažnai pagaudavo žandarai ir nužudydavo. Nepaisant to, knygnešiai išliko ir įvykdė savo misiją: išsaugojo savo protėvių kalbą.

Taigi, mes laisvę turime branginti, nes tai yra dovana tautai. Turime saugoti ir nedejuoti, kaip yra blogai. Daug žmonių žuvo vien dėl mūsų Tėvynės ateities, dėl būsimųjų kartų laisvės. Prieš sakydami, kaip kitur gerai, turime pagalvoti apie praeitį, kurioje žmonės matė skausmą, netektį, badą ir karą. Aš linkiu džiaugtis gerais dalykais ir teisingai įvertinti žmones, kurie praliejo kraują dėl mūsų visų LAISVĖS.

                                                                                 Evita Vasiliūtė, 8b

                                                                                                                     2018 m.

                                       Mielas, Lietuvi!

   Nežinau kas Tu,bet manau, kad esi tikras lietuvis. Gintum savo šalį ir jos nepaliktum. Norėjau pasiteirauti, paklausti, kaip gyveni. 

   Aš gimiau Lietuvoje. Joje jau gyvenu trylika metų. Čia aš susiradau daug, labai daug draugų. Vis dar su jais bendrauju, susitinkame, kalbamės, kartu einame į mokyklą. 

   Man gera gyventi Lietuvoje, nes čia mano gimtinė, draugai, giminės ir šeima. Net neįsivaizduoju gyvenimo svetimoje šalyje. Viskas būtų svetima ir nauja. Neturėčiau draugų ir eičiau į mokyklą, kurioje negirdėčiau savo gimtosios kalbos. Būtų sunku susirasti naujų draugų. 

   Džiaugiuosi, kad esu Lietuvis ir juo gimiau būti. Džiaugiuosi savo tėvais ir giminėmis, kurie irgi yra lietuviai. Aš myliu Lietuvą!

   Noriu padėkoti tėvams, kad suteikė galimybę čia gyventi. Noriu padėkoti ir mokytojams, kurie yra kaip antrieji mūsų tėvai. Jie išmokė skaityti, rašyti, skaičiuoti ir kalbėti nuostabia gimtąja kalba.

                                                    

                                        Pagarbiai 7a klasės mokinys Orestas Slapšys

                                        Mielas, Lietuvi!

    Kaip Tu gyveni? Ką manai apie Lietuvos visuomenę? Kodėl Tau gera gyventi savo Tėvynėje?

   Kiekvienam lietuviui turėtų būti garbė dabar gyventi Lietuvoje, žinant, kiek šios mažos, bet drąsios valstybės žmonėms praeityje teko išgyventi. Jie aukojosi dėl šios valstybės laisvės ir ateities. Mes turime būti dėkingi, kad dabar gyvename nepriklausomoje šalyje.

   Man smagu, kad Lietuvos pagrindinė sporto šaka yra krepšinis. Džiugu, kad tokios mažos valstybės kaip Lietuva komanda gali konkuruoti su pačių didžiausių valstybių komandomis krepšinio aikštelėje. Į Lietuvos rinktinės krepšinio varžybas susiburia visi lietuviai. Jie visa širdimi palaiko savo komandą ir padeda jai laimėti.

   Man gera žinoti, kad nelaimės atveju visada atsiras žmonių, kurie gali padėti. Deja, kai kurie lietuviai neigia, kad Lietuva yra graži, draugiška ir vieninga šalis

 Lietuviai emigrantai nesupranta, kiek smagių vaikystės akimirkų jų Tėvynė jiems suteikė. Lietuva juos užaugino, mokė ir davė šviesų laisvės kelią.

   Aš tikiuosi, kad Tau Lietuva yra labai svarbi. Taip pat manau, kad Tau nepritrūks gražių žodžių apie savo Tėvynę.

                                                          

                                                                    Pagarbiai 8c klasės mokinys Augustas Gaivenis

Žodžiai Lietuvai

Kad ir kur bebūčiau,

Kad ir kur beeičiau,

Mano žingsnius lydi ir lydės

Lietuvio vardas ir garbė.

                                               Ignė Kielaitė, 8a

Mane labiausia stebina tai, jog nė vienas žmogus neabejojo, ar reikia ginti Lietuvą.

                                               Gabrielė Srivkinaitė, 8a

Kiekvieną sekundę  užmiega, pabunda, palieka, suranda, sugrįžta į krantą. Jei esi dabar ir čia, visas džiaugsmas Tavyje.

                                               Emilis Jonkus, 5b

Noriu padėkoti tiems, kurie pasiaukojo dėl Lietuvos. Be jų nebūtų mūsų.

                                               Evelina Tamošiūnaitė, 5b

Ačiū, kad buvot drąsūs. Ačiū, kad nepasidavėt, kad širdyje tikėjote, jog laimėsit. Iškelkime aukštai Lietuvos vėliavą!

                                                Emilija Plėtaitė, 5b

Lietuva, linkiu, kad būtum laisva ir išliktum didelė. Linkiu, kad būtų kuo daugiau drąsių, narsių žmonių.

                                                Gvidas Daukša, 5b

Mes norėtume palinkėti Lietuvai patriotiškai nusiteikusio jaunimo, kuris gintų savo Tėvynę.

                                                Simona ir Dovydas, 5b

Linkiu Lietuvai visada būti laisvai, drąsių žmonių, kurie Ją gintų.  Aš  myliu savo garbingą Tėvynę!!!

                                                Jogailė Kulbytė, 5b

                                                

Tegul paskutinės 2017-ųjų metų sekundės nusineš visas skriaudas ir nesėkmes, o 2018-ieji, Geltonojo žemės šuns metai, atneš daug energijos, laimės ir džiaugsmo!

 

Smagios kalėdinio renginio akimirkos

   Gruodžio 21 dieną progimnazijos aktų salė buvo pilnutėlė. Ir kaip nebus – į svečius atvyko konkurso „Lietuvos talentai“ dalyvis Pijus Vaškevičius. Kokius fizikos ir chemijos mokslų triukus jis krėtė ir kokių emocijų sulaukė iš žiūrovų, geriausiai atspindi nuotraukos... 

   Pijau, kitąmet ir vėl tavęs lauksime – LABAI. 

KALĖDŲ BELAUKIANT...

   

   Šv. Kalėdos - tai nuostabi, stebuklų pilna šventė. Per šią šventę stebuklai tikri, norai pildosi. 

   Per šv. Kalėdas svarbu pabūti su artimais žmonėmis, palinkėti daug gerų dalykų. 

   Prieš Naujuosius metus svarbu atiduoti visas skolas, atsiprašyti tų, kuriuos įskaudinai, padėkoti už suteiktą pagalbą, palinkėti laimės, sėkmės ateinančiais metais.

  Mažiesiems smagu, kai už lango sninga, linksma išeiti su draugais pažaisti sniego gniūžtėmis, lipdyti besmegenį

                                                                                                       Urtė, 7b

   Kalėdos - stebuklų metas. Man jos labai patinka, nes susirenka visa šeima, pasidaliname įspūdžiais. Patinka rasti dovanėlių po eglute, nes tada suprantu, kad Kalėdos tikrai stebuklingos ir linksmos. Aš visada mamai ir tėčiui padarau kalėdinius pusryčius.

   Aš įsivaizduoju, kad per Kalėdas įsižiebia mano šeimos žvaigždė.
                                                                                                      Austyna, 7b

                                                             

   Kalėdos - švenčių, dovanų metas. Tai laikas, kai reikia būti su artimaisiais. 

                                                                                                       Jonas, 7b

   Kalėdos man yra meilės ir atleidimo metas. Tai laikas, kai puoselėjamos tradicijos ir visa šeima gražiai švenčia šv. Kalėdas, kūčias. Per Kalėdas mūsų giminės susirenka prie bendro stalo, nueina į bažnyčią ir keičiasi dovanomis.

                                                                                                       Faustas, 7b

   Per šv. Kalėdas visi tikisi gauti daug dovanų, pabendrauti su šeima, susėsti prie vieno stalo ir džiaugtis vienas kito skleidžiama šiluma.

                                                                                                       Miglė, 7b

   Kalėdos ir Naujieji metai yra visų labai laukiamos šventės. Kalėdos ypatingos, nes susirenka visa šeima. Visi laukia dovanų. Per Naujuosius metus visi švenčia, galima pasigrožėti įspūdingų fejerverkų nutviekstu dangumi.

                                                                                                       Kristupas, 7b

   Kalėdos man patinka todėl, kad turiu galimybę susitikti su savo gimine. O nepatinka, nes iš močiučių gaunu kažkokių dalykų, kurių aš nemėgstu. 

   Kalėdų rytą aš atsikeliu ir einu prie eglutės pažiūrėti, kokių dovanų ten yra. Paskui po pusryčių važiuojam pas senelius ir dovanojam dovanas.

                                                                                                              Mindaugas, 7b

   Kalėdos didelių stebuklų metas, kada visi žmonės klausosi kalėdinių dainų, apsėsti pirkimo manijos. Bet manau, kad labai smagu ir gera, kai gali dovanoti arba gauti dovanų ir tiesiog praleisti daug laiko kartu su savo šeima ir artimaisiais.

                                                                                                 Beatričė, 7b

      Man Kalėdos yra metas, kai visi važiuoja pas savo tėvus, vaikus, gimines, draugus. Visi susėda prie bendro šventinio stalo, bendrauja. Per Kalėdas ateina Kalėdų Senelis, atneša dovanų, vaikai džiaugiasi jomis.
                                                                                                 Airidas, 7b

   Man Kalėdos yra didelė šventė. Tada suprantu, kaip yra nuostabu būti kartu su šeima, sėdėti prie vieno stalo, kalbėtis. 

   Vien dėl to kiekvienais metais laukiu Kalėdų. Tikiuosi, kad kada nors ir kiti supras, kaip tai yra svarbu.

                                                                                                    Lėja, 7b

   Aš tikiu, kad Kalėdos ne tik dovanos , bet ir šeima, gerai praleistas laikas.
                                                                                                     

                                                                                                Klaidas, 7b

   Laukiu Kalėdų, nes susitiksiu su šeima, giminėmis, gausiu dovanų.
                                                                                                    Orestas, 7b

   Kalėdos - tai laikas, praleistas su šeima ir giminėmis, draugais. Kalbamės apie keliones, jose patirtus įspūdžius.
                                                                                                     Faustina, 7b

   Kalėdos man labai svarbi šventė. Kalėdų rytą mes visada būname kartu, keičiamės dovanomis, žiūrime kalėdinius filmus. Mūsų šeimos tradicija - po pietų aplankyti močiutę, pas kurią susirenka visi giminaičiai. Antrą Kalėdų dieną aš dažniausiai praleidžiu su draugais.
                                                                                                    Edvinas, 7b

Ekskursija pas stiklių Marką

     Gruodžio aštuntosios rytą mūsų klasė išvyko į ekskursiją pas stiklių Marką. 

   Šis žmogus į Lietuvą atvyko prieš dešimt metų ir apsigyveno mūsų mieste. Jis įrengė stiklo dirbtuvę, kurioje gamina stiklo dirbinius. Žaliavos savo dirbiniams jis atsiveža iš Amerikos, nes Lietuvoje tokios aukštos kokybės nėra. 

   Ekskursantus jis sutinka labai šiltai.  Parodo savo kūrybos darbus, paaiškina jų sukūrimo istorijas. Svarbiausia tai, kad jis leido mums išbandyti savo jėgas ir mes turėjome galimybę pasigaminti po kalėdinį suvenyrą. Jis mums kantriai ir išsamiai paaiškino, kaip pasidaryti norimą suvenyrą. Mes, laikydamiesi jo nurodymų, kibome į darbą. Pasirinkome norimą stiklą, nusipiešėme suvenyro projektą ir tada dėliojome stiklą. Pabaigę darbus sudėjome juos į specialią krosnį.  Po kelių dienų stiklius atnešė darbus į mokyklą, kad jais pasidžiaugtume, parsineštume į namus.

   Ekskursija buvo nuostabi, nes viskas buvo įdomu. Dar vienas įdomus dalykas buvo tai, kad stiklius Markas ekskursiją vedė anglų kalba. Mes turėjome galimybę pasitikrinti savo anglų kalbos žinias. Aš viską supratau. 

   Tai viena įdomiausių ekskursijų!

                                               
                                                Džalilis H., 5c

Mano svajonių profesija

      Nuo pat mažų dienų kiekvienas vaikas pradeda galvoti, kuo norėtų tapti užaugęs. Vieni svajoja būti dailininkais, kiti mokytojais, o aš svajoju tapti muzikante. 

   Muzika - mano hobis. Lankau muzikos mokyklą ir svajoju ateityje tapti puikia muzikante. Muzikos mokykloje aš groju sintezatoriumi ir dainuoju. Man labai patinka dainuoti, dainuodama aš atsipalaiduoju ir iškart pagerėja nuotaika. Mano mėgstamiausi kūriniai yra „Menuetas", kurio autorius yra S. Djepar ir „Angliškas šokis", kurio autorius yra J. Hook. Dažnai važiuoju koncertuoti į darželius ir mokyklas.

   Taigi, muzika ir dainavimas yra mano svajonių svajonė. Ji suteikia žmonėms daug džiaugsmo.

                                          

                                                                                    Emilija Plėtaitė, 5b

Mano svajonių profesija

Mano profesija būti dainininke                                                     

Kodėl? Nes aš jaučiu muziką savyje.

Mano kiekviena nauja diena tai nauja daina.

Mano širdis plaka muzikos ritmu.

Be muzikos neišgyvenčiau.                                                  

Atrodo, kad ten kur aš, ten ir muzika.                                                

Įvairių daiktų sudaromi garsai, jie skamba                                                 

ir visur kur aš einu tai girdžiu.                                            

                                                                       Miglė Purvėnaitė, 5b