Penktokų krikštynos

   „Saulėtekio” progimnazijos vardadienio savaitę, trečiadienį, vyko  smagus ir mums, mokiniams, naujas renginys - penktokų krikštynos! Mokyklos mokinių parlamentas kartu su 5-ų klasių auklėtojomis bei pulku puikių aštuntokų surengė įsimintiną šventę, kuri primena, jog buvę mažesnieji dabar žengia į vyresniųjų gretas!

   Penktokai dalyvavo orientaciniame žaidime, sporto salėje vyko estafetės, žaidimai. Po to visi ištarė priesaikos žodžius. Po pasižadėjimo suvalgė po šaukštą košės.

   Parlamento nariai minėjo, kad pasirengimas buvo nelengvas, tačiau rezultatas, mokinių emocijos ir šypsenos viską atpirko. Tikimės, kad pradėjome naują tradiciją, kuri mūsų mokykloje tęsis ne vienerius metus! 

Mokinių parlamento narė Miglė Snicerytė, 8c

 

       

   Penktadienį mūsų klasė buvo Gabrielės Petkevičaitės – Bitės viešojoje bibliotekoje. 
   Papasakosiu, kas mums paliko didžiausią įspūdį.

  Vienoje patalpoje akį patraukė knygas vaizduojančios sienos. Baltai mėlynas derinys priminė jūrą. Ši patalpa aukštesnė už kitas, o per stiklinį stogą galėjai matyti dangų. Šitokiam grožiui sukurti tikrai prireikė kūrybiškumo ir daug darbo.

   Mokinių susidomėjimą žadino pasakojimas ir paroda knygų sandėlyje. Išvydome pačias mažiausias, seniausias bei didžiausias knygas. Dauguma jų buvo stulbinamo dydžio. Taip pat mums parodė kelių žymių Lietuvos poetų parašus ir originalias knygas. Šios knygos mena mūsų istoriją. Tikimės, kad jos bus perduotos vėlesnėms kartoms.

   Mes likome nustebę,  kaip restauruojamos senos, suplyšusios knygos. Šis darbas tikrai nelengvas, nes reikia tinkamai padėti knygą, ją suspausti su stiklo plokšte, fotografuoti kiekvieną puslapį. Darbas kartojamas daugybę kartų, o tai reikalauja kantrybės bei atidumo. Stebint tokį procesą, galima pasimokyti pagarbos knygai ir  istorijai. 

   Ši ekskursija išliks atmintyje kaip turininga ir įdomi kelionė po knygų pasaulį.  Mano bendraklasiai nauju žvilgsniu pažvelgė į jau ne kartą lankytą biblioteką. Galvoje sukasi G. Leibnico žodžiai: „Bibliotekos – tai žmogaus dvasinių vertybių lobynas”. Taigi 6b klasės mokiniai po ekskursijos grįžo praturtėję. Nekantriai laukiame naujų, įdomių ir turiningų kelionių po gimtąjį miestą. 

                                                                    6b klasės mokinė Saulė Monkeliūnaitė

 

   Vardadienio savaitės penktadienį mes, 8b klasės mokiniai, nusprendėme važiuoti į Upytės amatų centrą. Čia susipažinome su molio lipdymo amatu. Susidomėjome. Pažiūrėję, kaip prie staklių dirba profesionalas, patys sėdome prie stalo lipdyti lėkštučių ir dubenėlių. Savo kūrinius palikome amatų centre. Dabar laukiame, kol jie bus išdegti krosnyje ir mums atvežti. Grįždami į mokyklą sustojome ant Čičinsko kalno pasigrožėti rudenine Lietuvos gamta. Žinome, kad ši diena nepraėjo veltui, nes visi pamatėme ar sužinojome kažką naujo.

Ąžuolas Šiukščius, 8b

 

Apie kvadrato varžybas

Įpusėjus rudeniui „Saulėtekio“ progimnazija suorganizavo 5-6 klasių  kvadrato varžybas. Jose  6c klasės mokiniai pademonstravo vikrumą , sumanumą, greitį. Varžybose dalyvavo 3 komandos. Mūsų klasė laimėjo I vietą. Kaip nugalėtojai, 6c klasės berniukai bei mergaitės, suvienijo jėgas su penktokais ir savo jėgas išbandė tarpmokyklinėse kvadrato varžybose prieš  M. Karkos ir „Vyturio“ progimnazijų penktokus ir šeštokus. Fortūna juos lydėjo ir „Vyturio“ progimnazijos sporto salėje. Iškovojo I vietą. Po rudens atostogų žaidynės buvo pratęstos „Ąžuolo“ progimnazijoje. Šios mokyklos sporto salėje jėgas surėmė prieš „Ąžuolo“  ir Rožyno bendraamžius ir po atkaklios kovos išplėšė pergalę.

                Viena iš nugalėtojų Austėja R. džiaugėsi pergale ir dalijosi įspūdžiais: „jaučiuosi nuostabiai, nors sunkiai kovojome, bet laimėjome“.

                                                                    Ieva Valiulytė, 6c

Progimnazijos Vardadienio savaitės renginių įspūdžiai

   Pirmadienį mokykloje vyko linksmosios estafetės. Mes užėmėme I vietą. Trečiadienį buvo Penktokų krikštynos. Jas organizavo Mokinių parlamentas ir aštuntokai savanoriai. Krikštynas buvo smagios. Penktadienį lankėmės J. Miltinio teatre. Vaidinome gyvūnus, daiktus, žaidėme žaidimus, kurie padeda susikaupimui. Diskoteka buvo tiesiog linksma!!!

                                                                                    Rimantė Aleliūnaitė, 5d

                                                          

Mokinių kūryba

Beatričė Banevičiūtė, 8a

Tik dar vienos niekam nereikalingos mano mintys

Debesys užkloja mano sielą,

Leidžia jai pasiklysti lyg rūke.

Bet ar jie supranta, kaip sukelia

Maištą mano galvoje?

Medžių šakos siekia apsikabinimo,

Kurio nesulaukė jau ilgai.

Būdama geraširdė atsakau, bet

Jūs paliekate kruvinas žaizdas.

Statau aš tvorą nuo žmonių-

Jie gąsdina. Po kelių akimirkų suprantu,

Kad mano įsitikinimai stato trimetrinę storą sieną.

Ką daro mano pasąmonė?

Visur žalia, kur pažvelgi, nori sakyti, kad tai vasara...

Bet...

Pamatau medžių lajose mirštančius lapus.

Ruduo.

Vandens čiurkšlės pasiekia mano plaučius.

Dar ne viskas baigta.

Aš tik pasiklydau...

Pasiklydau kaip maža mergytė miške.

Tik viena bėda...

Maža mergytė - mano esybė,

O miškas - mano nukankintas kūnas.

Tad atsiprašau už padrikas mintis - aš neatpažįstu savęs.

Knygų angelas sargas

Rašytojas - žmogus, kuriam sunkiausia rašyti. Tai tik viena priežastis.

Antra, rašytojai nemoka kalbėtis. Jie rašo.

Tai kodėl jiems sunku rašyti, kai tai daro geriausiai?

Prie pavojaus varpinės skamba žinia, kad mažėja raštingų žmonių, bet norinčiųjų parašyti knygą ar plėsti lietuvių kalbą nemažėja.

Kas čia dabar?

Rašytojai nemiega naktimis, nes tada jie nužudytų tūkstančius genialių minčių.

Dabar jaučiuosi žudikė.

Mažos mergytės, susispietusios kamputy,  kuria.

Šypteli, nes turinys kitoks nei tikras gyvenimas.

Aš parašiau savo istoriją kiek kitaip. Diegianti širdis- pagrindinis jausmas. Žmogus, perėjęs per mane, palieka man širdy žymę ,,Aš niekam nereikalingas".

Reikalingas - žmonių gerovei ir rašybai.

Tiek daug gerų knygų knygynų vitrinose.

Viskas - mano darbas.

Aš išmintis.

Aš įkvėpimas.

Aš knygų angelas sargas.

                                                   Mėtos

Įkvėpk šio neištirto kvapo

Šiose betoninėse džiunglėse.

Ar užuodi?

Tai mėta.

Mėta smulkutė,

Atrodo nekaltutė,

Bet po truputį ji užkariauja mano kūną.

Nieko negaliu padaryt.

Šiandien tavo šviesi galvelė priminė pienių galvučių jūrą.

Prašau, duok šansą man joje nuskęsti,

Nes aš pavargau būti pasiklydęs tavo nuostabiame aromate.

Rausvas debesėlis

Kai nebegali panešt sunkios naštos,

Nedaryki melo pasakojimų lavinos.

Nemeluok, kad tau žymiai blogiau.

Negarbinga.

Niekam dar kol kas tu nerūpi.

Tu tik drugelis lervoj. KOL KAS.

Šiais laikais žmonija kitokia.

Nežinojai?

Anksčiau nei užklups tave liūdesys-

Visi, kas gali, tik padės.

Pradedant nuo giminaičių, baigiant kaimynais.

Kai tave užklups bėda- nebijok. Ramstis šalia.

O dabar? O kas dabar?

Pilkoje masėje tu skęsti.

Visi kas netingi- užgaulioja.

Taiko strėles į tave.

Kai tu bandai pakilti-

Sako ,,fyfa“ kad esi,

Nes dėmesio trokšti.

Taip. Trokštu, bet ar tai blogai?

Vis su kiekvienu įkvėpimu-

Dūsti. Tavo gerklė spaudžiama...

Šlykščios žmonijos rankomis.

Blėsti. Kaip išgyventi?

Atsakymas paprastas ir aiškus - iškilk.

Bet ne kaip žvaigždė,

O debesėlis, kuris teikia džiaugsmą.

Iškilk lengvai ir nepastebimai,

Būk nematoma, bet reikšminga žemei.

Pabūk tuo keistu debesėliu,

Į kurį keistai stebeilijausi šį rytą.

Jis rausvas.

Jis kitoks.

Bet...

Reikalingas man?

2018 m.

Penktokių eilėraštukai

Gimtinė

Kur žaliuoja mūsų girios,

Ten laukai žali žali.

Ten, už kalno, už koplyčios

Matosi vaikų veidai!

Kur pievelėj žydi gėlės,

 Ten gimtinė mūs yra.

Ten, už namo ir laukymės,

Matosi mano mama!

Sakalėlių liūdesys

Ant tako lapai jau nukritę,

O grybai dar visai maži.

Jurginai jau visai nuvytę,

O medžiai darosi pliki!

Ir skauda širdis sakalėliams,

Nes turi skristi jie toli

Nuo savo gimtojo kraštelio,

Kur augo jie visi visi.

                                                        Ramūnė Pakeltytė, 5b

Svajonė

Gimtinė mano- Lietuva

Tu mano Tėvynė miela.

Turėk tu vilties tikrai,

Nes, Lietuva, gyvuosi ilgai!

Vaikeli mažas, patikėk

Ir daug svajonių tu turėk,

Nes jos tikrai greit išsipildys

Ir tu galėsi džiaugtis!

Ateina ruduo

Rudenį pabyra lapai,

 Medžiai darosi pilki,

Ir žingsniuoja lapė snapė

Rudenį gražiai sutikt.

Ji jau pasiruošus šalčiams

Ir nebijo kaip kiti

Miško žvėrys išsigandę –

Dreba baimės ištikti.

                                            Aistė Jasinskaitė, 5b