Mano vasara
Kiekvieno iš jūsų svajonė – tobula vasara. Linksmybės su draugais,
taškymasis ežere ar jūroje. Kaip nuostabu ilgais vakarais padūkti kieme! Na, ar ne tiesą sakau?
Deja, mano vasara praėjo ne taip įdomiai. Didelio džiaugsmo nebuvo, nes
aš keliavau į ligoninę, operuotis.
Kai įėjau į man skirtą palatą, susitikau savo bendraklasę. Mudvi su
Kamile mokomės kartu nuo pirmos klasės.
Eidama į operacinę labai bijojau, sesutės mane ramino, sakė, kad kai
prabusiu viskas bus gerai, nebesikankinsiu su tais skausmais. Man suleido
narkozę, kažko paklausė ir aš užmigau.
Kai atsibudau, visur labai skaudėjo, tada buvo sunku net kalbėti. Visą
dieną reanimacijoje pragulėjau. Baisu...
Kitą dieną mane perkėlė į palatą, Kamilė mane pasitikusi juokino ir
juokino, kad aš neliūdėčiau, nors man labai skaudėjo. Ji taip visą dieną mane
ir linksmino.
Pagaliau po dviejų savaičių ėjau
į polikliniką, kad man ištrauktų siūles.
Atėjus į kabinetą, sesutė ramino, kad nebijočiau, tikino, kad tikrai
neskaudės, kaip ims net nepajusiu. Aš labai bijojau, bet kai ištraukė siūles
pasidarė daug lengviau, nes žinojau, kad kas blogiausia liko praeityje...
Po mėnesio keliavau į Palangą. Tada jau nieko neskaudėjo, galėjau
džiaugtis gyvenimu. Visą savaitę ten buvo labai karšta, galėjau degintis, bet
man labiau patiko maudytis ir plaukioti jūroje.
Štai tokia buvo mano vasara. O kaip ją praleidai tu?
Rosita Rauduvytė, 7c
