Prieš dvidešimt šešerius metus įvykusius Sausio 13-osios įvykius Lietuva atsimins visą laiką. Tą dieną mes pasipriešinome Sovietų Sąjungai. Tą naktį Lietuva neteko 14 savo didvyrių.
1991 metų Sausio
13-osios naktį Sovietų Sąjunga bandė užgrobti Lietuvos televiziją. Laimei, visa
Lietuva susivienijo. Tūkstančiai žmonių degino laužus, gaivino lietuvių
liaudies dainas. Žmonės, pasiryžę mirti vardan Lietuvos ateities, sustojo aplink
Lietuvos televizijos pagrindinį bokštą ir laikėsi už rankų, taip parodydami
Lietuvos vienybę. Negailestingi Sovietų Sąjungos kariai bet kokia kaina bandė prisikasti iki Lietuvos
televizijos. Laisvės gynėjų rankose buvo Lietuvos likimas bei ateitis. Vis
dėlto tų eilinų žmonių dėka mes mokomės lietuvių kalba.
Kaip ir
kiekvienas laisvės troškimas, taip ir šis neapsiėjo be žmonių, kurie atsigulė
amžinam ir užtarnautam poilsiui. Karas nusinešė 14 gyvybių, nemažai žmonių liko
invalido vežimėliuose. Tų, kurie liko nesveiki, neįmanoma net suskaičiuoti.
Gaila, bet neįmanoma kiekvienam iš jų žemai nusilenkti ir ištarti tvirtą ačiū
už tai, kad mūsų tariami žodžiai yra lietuviški. Žmonių, kurie gindami mūsų laisvę žuvo, vardai turėtų
mums visiemt būti gerai žinomi. Tai Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Gaila, mes
jau dvidešimt šešerius metus neturime jų, bet visos Lietuvos sutarimu juos
pagerbiame nuo žvakės sklindančia ugnimi ir susikaupimo, rimties bei
apgalvojimo minute.
Aš manau,
kad turime būti dėkingi Lietuvos gynėjams. Tų žmonių dėka mes nepriklausomi
kitai šaliai ir šnekamės lietuviškai. Mes turime labai gražią tradiciją - segėt
neužmirštuolę. Neužmirštuolė tarsi suvienija visą Lietuvą. Tad niekada neužmirškime tų, kurie mums davė
šviesią ateitį.
Eva Vasyliūtė, 7b
