Ugdymo karjerai diena

Kelionė į teatrą

Kovo septynioliktoji - netradicinio ugdymo diena. Ji buvo skirta susipažinti su skirtingomis profesijomis. Mūsų 5b klasė susipažino su Juozo Miltinio teatru ir jame dirbančių žmonių profesijomis.

 Kai nuėjome į teatrą, pirmiausia mūsų klasę pasitiko rūbininkė, vėliau klasės dėmesio paprašė aktorė Vita Šiaučiūnaitė, kuri mums vedė edukacinę programą. Ji mus parodė didžiosios salės sceną. Ši buvo didelė ir stebuklingai nuostabi... Edukacinės ekskursijos po teatrą metu buvo trumpai papasakota, kas yra teatras ir kaip gimsta spektaklis, kokių profesijų žmonės dirba teatre, kokie yra jų darbo ypatumai. Ekskursijos eigoje aplankėme teatro sceną, susipažinome su elgesio joje taisyklėmis, užkulisiais, dekoracijų sandėliu, rekvizito kambariu. Kelionės po teatrą metu aplankėme mums aprodo 2 grimo kambarius, susipažinam su teatro grimo atlikimo subtilybėmis ir svarba. Keli klasės mokiniai buvo papuošti perukais iš vaidinimo. Apsilankę kostiumų sandėlyje, apžiūrėjome teatrinius kostiumus. Taip pat pabuvojome Juozo Miltinio kabinete.

Kelionė mums labai patiko. Sužinojome, kad teatre dirba labai daug profesijų žmonių. Mes visi grįžome į klasę su šypsena ir kupini naujų potyrių.

                                                                                          Justina Šuminaitė, 5b

Mėlynasis trečiadienis - draugystės diena

   Atėjus Mėlynajam trečiadieniui - draugystės dienai, mūsų 7c klasė svariai prisidėjo prie draugystės apyrankių pynimo. O jų buvo įvairiausių! Darėme iš spalvotų gumyčių "Loombans", pynėme iš įvairiausių spalvų siūlų: mėlynų, raudonų, pilkų, geltonų, žalių, rudų. Per ilgąją pertrauką rišome jas savo mokyklos draugams kaip draugystės simbolį. Visų nuotaikos buvo džiaugsmingos ir nepakartojamos! Mums ši diena labai patiko!!! 

                                                           Rugilė M. ir Gabija, 7c

Žemės diena ir ankstyvasis pavasaris

           Žemės diena

   Kovo 20-oji  – Žemės diena. Per šią dieną būna pavasario lygiadienis, arba kitaip dienos ir nakties susilyginimas. Nuo Žemės dienos pradeda atsigauti iš po žiemos gamta, ilgėti dienos ir trumpėti naktys.

   Žemės dieną pirmąkart paminėjo Jungtinės Tautos. Paminint pavasario lygiadienį buvo sugalvota Žemės diena. Ši diena paminėta  tam, kad būtų sutvarkyta ir nešiukšlinama aplinka. Per Žemės dieną žmonės skatinami prisiminti gamtos reikšmę, tausoti ją ir apgalvoti, kokia ji svarbi mūsų gyvenime. Tai diena, kai kalbama apie mūsų planetai iškilusius pavojus,  visuomenės darnios raidos būtinybę, kad mūsų veikla žydinčioje planetoje nebūtų nukreipta tik beatodairiškai kurti  mūsų pačių gerovę ir patogumą.

   Kiekvienas žmogus gali būti naudingas mūsų planetai. Žmogui, norinčiam paminėti Žemės dieną, nereikia labai daug. Pakanka  neišmesti į aplinką šiukšlių ar pasodinti medį. Žmogui tereikia padėti gamtai, jei jis nori gražiai paminėti nacionalinę Žemės dieną.

                                                                                  
                                                                                                           Evita Vasyliūtė, 7b

                     Ankstyvasis pavasaris                               

   Ankstyvasis pavasaris – laikas, per kurį atbunda gamta. Tai laikas, ateinantis iškart po ledinių žiemos speigų. Jis pakelia iš žiemos miego visą gyvybę.

   Per ankstyvąjį pavasarį ir žmogus atbunda. Jį kas rytą paliečia gaivieji saulės spinduliai. Jie žmogui duoda energijos. Tas nevaldomas dangaus prisikėlimas privečia žmogų šyptelt.. Ankstyvąjį pavasarį žmonės pradeda ruoštis pavasariui, ilgai vasarai ir maloniai nuvarginantiems žemės darbams. Kai kuriems Žemės gyventojams ankstyvasis pavasaris yra tarsi atskaitos taškas, nes nuo to metų tarpsnio atbunda, prisikelia po žiemos rankos gamta.

   Šiuo metu laiku gamta nusidažo  žalia spalva. Medžiai pradeda augint lapelius. Gamta, pasikviesdama žalią, gryną ir natūralią gamtos spalvą, pamažu pradeda ruoštis vasarai. Ji ruošiasi apsiklodama žalia skara. Gražūs ir švelnūs pumpurai gatvėje praeiviams nušviečia veidą, įžiebia jų veiduose nuostabaus grožio šypseną ir savo švelnumu pakelia praeivių nuotaiką. Žmonės džiaugiasi pasimerkę ant pietų stalo pumpurus. Tie pumpurai paskatina per žmonių darbus pamirštą gerą nuotaiką bei padaro maistą skanesnį savo kvapu, paskleidžia į orą malonaus kiekvieno uoslei kvapo.

   Ankstyvą pavasarį metu pabunda iš saldaus žiemos miego gyvūnai. Jie džiaugiasi pirmaisiais ankstyvojo pavasario nuostabios saulės spinduliais ir fantastišku oro kvapu. Kartu su gyvūnų atbudimu skleidžia savo galvutes gėlės, norinčios stiebtis kažkur ten, nutolusios už tūkstančių kilometrų žvaigždės link. Gyvūnai nori paskanauti gėlių kvapo, kurios tik siekia įgyvendinti savo tikslą. Gyvūnai jaučia savo siela pavasarį ir gamtos budimą iš tingaus poilsio.

 

   Ankstyvasis pavasaris – laikas, kurio metu gamta dar neiššoko iš žiemos traukinio ir dar neįlipo į šilto pavasario paklodę. Tas laikas turi išskirtinių švenčių. Viena iš jų - gandrų parskridimo diena. Per ją dangum iš šiltųjų kraštų turėtų pakilt tūkstančiai baltaplunksnių ir turinčių oranžiniai raudoną snapą gandrų. Jie parskrenda džiuginti bei sklandyti Lietuvos žydrame skliaute. Kita svarbi ankstyvo pavasario šventė  -  Velykos. Ji skirta prisiminti gamtos atbudimą. Velykos skirtos pirmą kartą pasivaikščioti po bundančią, želiančią žolę ir ja išmarginti margučius. Ankstyvojo pavasario šventės - tarsi takelis iš vėlesnio pavasario  į vasaros pradžią.

 

   Ankstyvasis pavasaris yra ypatingas tuo, kad jis prikelia po žiemos miegu įmigusią gamtą. Tuo laiku viskas pabunda. Tai yra šilto bei nuostabaus vasaros laikotarpio pradžia.

                                                                                     

                                                                                                         Evita Vasyliūtė, 7b

7c klasės pirmūnai

    Mūsų klasės pirmūnė Emilė Svilytė - draugiška, mandagi bei protinga mergina, tik labai uždara ir drovi. Ji klasėje dažniausiai būna tyli ir rami. Po pamokų dažnai skaito knygas, sprendžia galvosūkius, žaidžia su seserimi. Emilės hobis – daryti įvairias šukuosenas, o ateityje norėtų būti profesionali kirpėja. Ji mėgsta dalyvauti įvairiuose konkursuose, pavyzdžiui, konkurse “Olimpis” yra laimėjusi ne vieną 2 ir 3 laipsnio matematikos ir anglų kalbos diplomą. Dažnai dalyvauja ir "Kengūros" konkurse. Jai sekasi visi mokslai, nors sako, kad visada yra vietos tobulėti. Niekada nepalieka draugo bėdoje, padeda​ viskuo, kuo tik gali. Su draugais elgiasi draugiškai bei mandagiai. Mėgstamiausia anglų kalbos pamoka. Mokykloje jai labiausiai patinka draugiški vaikai, su kuriais Emilė puikiai sutaria.                                              
                                                                                               Augustas Horban, 7c

   Augustas Horban  - vienas iš darbščiausių ir kūrybingiausių mūsų klasės mokinių. Jis mūsų klasės pirmūnas nuo pirmos klasės. Turi daugybę apdovanojimų. Dalyvauja „Olympio“ konkursuose  ir turi begalę pirmos bei antros vietų diplomų, garbės raštų. Praeitais mokslo metais apdovanotas Mažąja „Saulės“ statulėle už labai gerą mokymąsi, mokyklos vardo garsinimą mieste ir šalyje. Šiais metais Augustas dalyvauja programos Erasmus + projekto "Green Europe" veikloje ir buvo išvykęs į pirmąjį projekto "Green Europe" penkių partnerių - Latvijos, Slovėnijos, Italijos, Lietuvos ir Lenkijos - šalių susitikimą Italijoje.

                                                        Liepa Turleckaitė, 7c

  

 

7c klasės dalyvavimas olimpiadose

7c klasės mokinių atsakymai į klausimus:

      Kokiose olimpiadose (- oje) dalyvavote?

      Kas skatino dalyvauti olimpiadose?

      Kurioje olimpiadoje sekėsi geriausiai?

      Kuri olimpiada įdomiausia? Kodėl?

      Kaip vertintumėte savo olimpiadų rezultatus?

 

   Deimantė Balčikonytė  technologijų ir tikybos olimpiados. Tomas Bazaras - anglų ir vokiečių kalbų olimpiados. Adas Brinkis - kūno kultūros, rusų kalbos, matematikos olimpiados. Adomas Čeponis - matematikos. Rugilė Damaševičiūtė - tikybos olimpiada. Augustas Gaivenis - istorijos, anglų kalbos, matematikos, geografijos olimpiados. Henrikas Gertas - rusų kalbos, kūno kultūros. Augustas Horban - rusų kalbos, anglų kalbos. Justina Kabelytė - kūno kultūros olimpiada. Gabrielė Kartanaitė - anglų kalbos olimpiada. Goda Keršytė- kūno kultūros olimpiada. Laurynas Lisauskas- anglų kalbos. Paulina Lupeikytė - muzikos. Edvinas Mačiukas - anglų kalbos olimpiada. Gabija Matuzaitė - lietuvių ir rusų kalbų olimpiados. Rugilė Mažuolytė - matematikos olimpiada. Jonas Melinskas - anglų kalbos. Mindaugas Petronis - biologijos. Titas Stokė - technologijų olimpiada. Emilė Svilytė - vokiečių kalbos. Deimantė Šeibokaitė - lietuvių, vokiečių kalbų, matematikos olimpiados. Monika Šimkevičiūtė - matematikos. Džiugas Švaikauskas - geografijos olimpiada. Gordija Timofejavaitė - kūno kultūros. Liepa Turleckaitė - rusų kalbos. Kamilė Valantinaitė - dailės olimpiada. Akvilė Zinytė - rusų, lietuvių kalbų, matematikos olimpiados. Lukas Židonis - dailės olimpiada.

   Olimpiadose skatino dalyvauti mokytojai.

   Kiekvienam mokiniui olimpiadose sekėsi skirtingai, bet visi dėjo pastangas, kad pasiektų kokią nors vietą.

   Įdomiausios buvo anglų kalbos ir matematikos olimpiados. Didžioji klasės mokinių dalis jas ir rinkosi.

   Olimpiadų rezultatus vertiname gerai, nes daugelis mokinių užėmė 1, 2, 3 vietas iš įvairiausių dalykų.

                                                                                           Deimantė Šeibokaitė, 7c

 

6a klasės pirmūnės

     
   6a klasės pirmūnė Austėja Dveilytė tuščiai laiko neleidžia! Kartais ji skaito knygą, naršo internete, būna lauke su draugais, ką nors gamina arba tiesiog guli ir kažką svajoja. Austėjai patinka geografija ir istorija, ypač mokytojai, bet  nelabai mėgsta matematiką, gamtą, anglų ir lietuvių kalbas. Austėja norėtų, kad tikyba/etika ir geografija būtų dažniau kartų per savaitę. Ši pirmūnė lanko fotografijos būrelį, bet šiuo metu į jį neina. Ją dažnai pamatysi kieme. Aišku, šiuo metu šalta, tai ji net neišeina, bet kai šilta, būna ten po kelias valandas. Jos mėgstamiausios sporto šakos- krepšinis, važinėjimas dviračiu.         
   Austėjos niekas nepastūmėjo tapti pirmūne. Tai reiškia, kad kiekvienas iš mūsų gali tapti pirmūnu!
                                                      
                                                                                            Beatričė Banevičiūtė, 6a

   Beatričė  Banevičiūtė labai darbšti, kūrybinga, mandagi ir draugiška. Ji prmūnė jau nuo II klasės. Mergaitė namų darbams skiria apie 1,5 valandos, papildomai nesimoko. Noriai dalyvauja olimpiadose: šiais mokslo metais lietuvių kalbos konkurse ,,Olympis“ užėmė I vietą, matematikos – II, progimnazijos gamtos ir žmogaus olimpiadoje – I vietą. Beatričė – kūrėja, tačiau negali tiksliai pasakyti, kas ją įkvepia: kartais koks nors įvykis, kartais – gražus vaizdas. Be galo mėgsta skaityti knygas, o mėgstamiausia –,,Haris Poteris ir prakeiktas vaikas”. Prasčiausias į dienyną įrašytas pažymys – 7. Beatričė lanko sportinių šokių būrelį ,,Tavo fortūna“. Laisvalaikiu, kai nėra namų darbų, mėgsta susitikti su draugais, šokti, skaityti ir būti sode. Ji augina triušiuką. Mergaitei labiausiai patinka vasara, nes gali atsipūsti nuo namų darbų ir pasimėgauti saule.

                                                                                           Austėja Lazickaitė, 6a

Laisvė ar Lemtis?

Ąžuolas Šiukščius

Ar žinojai, kad viskas šiame pasaulyje yra suplanuota? Viskas, kas vyksta, juk ne šiaip sau... Išeisi į lauką ar liksi namuose, valgysi ledus ar gabalėlį gardaus pyrago, mėgausiesi nauju filmu ar tiesiog svajosi...visa tai Lemtis. Ji už viską atsakinga - tik ji viena. Lemties niekas nepakeičia, o pati negali pakisti. Tokia jau ji yra - keista, paslaptinga, nesuvokiamai galinga. Ji nulemia ir labai rimtus dalykus: ugnikalnių išsiveržimus, potvynius ir kitas siaubingas katastrofas. Bet Tau, lietuviui, svarbiausia ne Lemtis, o Laisvė. Ja mes kvėpuojame, joje mes gyvename, ji sinchroniškai plaka mūsų širdies ritmu. Tačiau kada paskutinį kartą pagalvojai apie Laisvės, o ne Lemties reikšmę? Apie Jas taip pat yra legenda, kurios joks šiandien gyvas žmogus, išskyrus mane, nėra nei girdėjęs, nei skaitęs. Todėl patogiai įsitaisyk, ir aš galiu Tau ją atskleisti...

Seniai seniai, kai milžinai kepurėmis kalnus pylė, o žėrintys, agresyvūs ugnies laužai pranešdavo apie tykantį pavojų, vienam rūsčiam karaliui gimė dukra – Lemtis. Ji buvo labai tyli, uždara ir... pikta. Jos bijojo visi karalystės žmonės - žinojo, kad ji turi keistų tamsiųjų galių. Mergaitė galėjo kiekvieno mirtingojo ateities miške paskleisti tirštą rūką, kad joks žmogus jame neberastų kelio. Todėl ją ir pavadino Lemtimi. Ši mergaitė žmonėms buvo lyg plevenanti, nenuspėjamai paslaptinga, neįveikiama mirties dvasia. Žmonės žinojo, kad vos žengus kelis nedrąsius žingsnelius jos pusėn, galėjai prišaukti negailestingą, siaubingą, skausmu srūvantį likimą. Tačiau piktoji net nemanė, kad nuošaliame, jos lemtingais pirštais dar neliestame mirtingųjų pasaulio kampelyje darbštuoliui nuoširdžiam valstiečiui gimė mergaitė, nuostabiai pavadinta – Laisve. Daugelis ją vadino Viltimi. Ši, priešingai negu Lemtis, buvo gera, draugiška, nuoširdi, atlaidi, geraširdė. Kol ji gyveno savo varganą, bet prasmingą gyvenimą, Lemtis valdė visą pasaulį. Kiek karų, mūšių, žūdynių ir kitokių negandų vyko, kol piktoji buvo įsiviešpatavusi pasaulyje. Niekas nedrįso jai stoti skersai kelio, niekas...

Tik staiga lyg gaivaus vėjo gūsis į pasipriešinimo kovą drąsiai žengė nemarioji Viltis. Jos siela buvo tokia šviesi lyg ką tik pakilusi saulė giedrą vasaros rytą, lyg spindinti tyra kūdikio ašara, lyg gaivios rasos lašas, kad net rūsčioji Lemtis negalėjo priversti jos klaidžioti nenuspėjamais ateities labirintais. Jau ne kartą Laisvė bandė ją sustabdyti, bet Lemtis visagalė: jos nepakeisi, nesustabdysi, ji šioje Žemėje stipriausia. Kovos tarp šių dviejų buvo tokios nuožmios, kad žmonės jas pavadino Pasauliniais karais. Išsekintas negandų pasaulis trokšte troško Lemties pralaimėjimo ir šis stiprus vienybės jausmas, vedinas Vilties, ją nugalėdavo. Atgimusi Laisvė kaskart sušildydavo sužvarbusias kenčiančių pasaulio žmonių širdis, pasėdama drąsos bei tikėjimo grūdą.

Lemties ir Vilties kovos ne kartą talžė ir mūsų brangiąją Tėvynę. Žiauriai, skausmingai, draskė jos kraujuojančią širdį. Bet nuostabioji Viltis, iki kaulų nusmelkiantis laisvės troškimas dovanojo 1990 m. kovo 11d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pasirašytą Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą. Šią dieną minimas vienas svarbiausių Lietuvos įvykių, dėl kurio kiekvienas lietuvis turi būti dėkingas Vilčiai. Ji gyva, kol plaka mūsų širdys. Vilčiai, kuri įžiebė laisvę Lietuvoje, išgelbėjo nuo pražūtin norėjusios nublokšti žiauriosios Lemties.

2017 m.

8b klasės pirmūnės

   Mūsų klasėje yra dvi pirmūnės - Rasa Vepštaitė ir Dominyka Vienažindytė.

Dominyka gana uždaras žmogus, jai patinka sėdėti su ausinėmis ir klausytis muzikos. Didžiąją laisvo laiko dalį ji taip pat praleidžia skaitydama knygas, piešdama, žaisdama su kompiuteriu. Kai kuriems gali buti keista, kad dešimtukais besimokanti mergina žaidžia kompiuterinius žaidimus geriau nei kai kurie vaikinai. Dar vienas Dominykos hobis yra kelionės, ji apkeliavusi beveik visą Lietuvą. Mėgstamiausias mokomasis dalykas - matematika. Kaip ji pati sako, paveldėjo meilę matematikai iš tėčio. Dominyka nėra tobula - ji bijo aukščio, bet stengiasi to nepaisyti, nes iš viršaus atsiveria nuostabūs vaizdai. Dominyka taip pat domisi sportu - krepšinis ir tinklinis.

   Rasą labai traukia prie menų, jos mėgstamiausios veiklos yra piešimas, grojimas gitara. Jos piešinių buvo galima pamatyti ir mokykloje, vienas iš jų skirtas projektui ,,Green Europe“ . O jos gebėjimą groti gitara mokykloje teko išgirsti tik kartą. Rasa tiksliukė, jos mėgstamiausios pamokos fizika ir matematika. Ji planuoja sieti savo ateitį su tiksliaisiais mokslais. Visi bendraklasiai nesidrovi prašyti Rasos pagalbos, nes žino, kad ji tikrai padės.

                                                       

                                                                                                          Laura Čirūnaitė, 8b

Kas nutiko Lietuvai?

   Nesu patriotė, nesu patenkinta dabartine Lietuvos padėtimi, valdžia ir daugybę kitų dalykų. Tačiau aš manau, kad dėl to esu kalta pati ir visa likusi visuomenė. Paklausite kaip? Paprastai. Matote, anksčiau, kai Lietuvą buvo užkariavę rusai ar kas nors kitas, visi lietuviai džiaugėsi mažiausiomis prošvaistėmis jų šalyje, jie buvo tvirti kaip kumštis ir nė negalvojo apie Lietuvos palikimą. Sausio 13-ąją visi vieningai stojo ginti televizijos bokšto, vasario 16-ąją su užgniaužtu kvapu laukė nepriklausomybės ir laisvės. Jie aukojo savo gyvybes dėl ateities kartų ir gimtinės. Tokio dalyko kaip baimė tiesiog nebuvo, visi žinojo ką reikia daryti, nors kartais tai skambėdavo beprotiškai.

   O kas būtų dabar? Turbūt visi kuo greičiau nusigautų į oro uostą ir skristų kuo toliau. Nes nebėra vienybės. Niekam nebesvarbu tai, dėl ko kovojo mūsų seneliai, proseneliai. Visi žino, kad užsienyje jie bus saugūs ir niekas jų nepalies. Mes kalbame apie Lietuvą, Sausio 13-ają ir kitas valstybines šventes labai daug, tačiau niekas nuo to nesikeičia. Ką mums daryti? Manau, kad pradėti kiekvienam nuo savęs. Tik susiburdami į tvirtą visuomenę mes sugebėsime kažką pakeisti ir tapti tokiais, kokius mus matė ankstesnės kartos.

                                                  Viktorija Gurklytė, 7a

Vasario 16-oji

  

   Jeigu persikelsime į 1918-ųjų vasario 16-ąją, pateksime į dieną, kurioje buvo daugybė vilties ir džiaugsmo. Tą dieną Lietuvos Taryba Vilniuje, Pilies gatvėje 26, pasirašė dokumentą, kuris skelbė, kad Lietuvos valstybė yra atkuriama ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Žmonės, išgirdę šią žinią, pagaliau atsikvėpė – juk šis raštas, kurį pasirašė dvidešimt tarybos narių, reiškė, kad Rusija priversta trauktis ir palikti Lietuvą. Lietuvos Nepriklausomybės aktas skelbė:

   „Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybės šiuo pareiškimu:

   Lietuvos Taryba, kaip vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.

   Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis Seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.

   Lietuvos Taryba pranešdama apie tai vyriausybei, prašo pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę.“

   Vasario 18-ąją šis tekstas buvo perspausdintas Vokietijos laikraščiuose, pavydžiui „Das Neue Litauen“, „Vossische Zeitung“, „Taegliche Rundschau“, „Kreuzzeitung ir kituose.

Jau daugelį metų ši data Lietuvoje yra minima ir švenčiama.

   „Tegul Vasario 16-oji bus džiaugsminga, skambi ir daugiabalsė šventė, tarsi Trispalvė banga, užliejanti Lietuvą ir pasaulį, kur tik yra mūsų piliečių. Įtraukianti kiekvieną, kuris didžiuojasi, kad jau beveik 100 metų turime atkurtą savo valstybę“, – Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

                                         Viktorija Gurklytė, 7a

6b klasė džiaugiasi pirmūnais

    Mūsų klasėje I pusmetį baigė 5 mokiniai – pirmūnai. Tai Ąžuolas Šiukščius, Austyna Miežinytė, Kostas Balčiūnas, Augustė Visackaitė ir Faustas Gabrilavičius.  Labai džiaugiamės Ąžuolu, kuris mokosi vienais dešimtukais. Klasės pirmūnai  pasidalijo mintimis ir patarimais, kaip jiems pavyksta pasiekti tokių puikių rezultatų.

 

Kokie mokomieji dalykai jums labiausiai patinka ir geriausiai sekasi, kurie mažiau?

   Ąžuolui labai patinka Gamta ir žmogus, Austynai patinka piešti, sunkiausiai sekasi Gamta ir žmogus, nes reikia įsiminti, Augustei lengviausia kūno kultūra, nes ten nereikia mokytis, o sunkiausia – gamta ir žmogus, Faustui patinka geografija, o sunkiausia – matematika, Kostui patinka kūno kultūra, nes patinka sportuoti, o daugiau reikia padirbėti prie gamtos ir žmogaus.

Koks mokytojas labiausiai žavi savo darbu?

   Augustei patinka lietuvių k. mokytoja Rima Šarkanienė. Ji griežtoka, tačiau jos vykdoma veikla nuostabi. Patinka dalyvauti jos rengiamuose renginiuose. Austynai patinka Virginija Kizienė, kuri reikli. Austyna nori būti gydytoja, todėl išmokti gamtos ir žmogaus tiesiog privalu. Ąžuolui patinka istorijos mokytoja Elvyra Rūkštelienė, bandanti nukelti mokinius į istorinių įvykių laikotarpius. Faustas ir Kostas sako, kad Svajūnas Gaigalas – linksmiausias mokytojas, įdomios pamokos.

Ar galima suderinti laisvalaikį su mokslu?

   Visi mūsų pirmūnai atsakė, kad taip. Reikia planuoti savo dienotvarkę, savo laisvalaikį. Nereikia vien tik mokytis, reikalingas poilsis, užklasinė veikla, būreliai.

Ką patartumėte draugams, kad jiems sektųsi mokytis?

   Į mokslą žiūrėti rimtai, visada atlikti namų darbus, klausytis atidžiai mokytojų. Pažymiai ir žinios turi rūpėti mokiniui, negalvoti, kad mokomės tėvams, mokytojams. Mokomės dėl savęs. Nesakome, kad pirmūnu būti lengva. Reikia darbo ir pastangų, pareigingumo – sako visi mūsų „žiniukai“.

   Mūsų pirmūnai linki sėkmės savo bendraklasiais ir visiems „Saulėtekio“ mokiniams II pusmetyje.

 

                     Su pirmūnais kalbėjosi Beatričė Daugirdaitė

 

7b klasės olimpiadų rezultatai

7b klasės olimpiadų nugalėtojams buvo pateikti tokie klausimai:

1.      Kokiose olimpiadose ( - oje ) dalyvavote?

 

2.      Kas paskatino dalyvauti?

3.      Kurioje olimpiadoje geriausiai sekėsi?

4.      Kaip manote, kodėl laimėjote prizinę vietą?

5.      Kokių olimpiadų norėtumėte dar, kurių nėra mokykloje?

6.      Kuri olimpiada įdomiausia? Kodėl?

7.      Kaip vertintumėte savo olimpiadų rezultatus?

 

• Puikiai
• Labai gerai
• Gerai 

   Dailės olimpiadoje dalyvavo Smiltė Adamonytė, Kristina Jarulytė ir Austina Tamušėnaitė. Technologijų olimpiadoje dalyvavo Kazimieras Drazdys ir Imelda Dociutė. Vokiečių kalbos – Tadas Liutkevičius ir Kristina Jarulytė. Biologijos, matematikos -  Evita Vasyliūtė ir Akvilė Sudvojūtė. Anglų kalbos - Tadas Liutkevičius. Istorijos – Evita Vasyliūtė. Geografijos ir dorinio ugdymo olimpiadų dalyvė yra Akvilė Sudvojūtė. Keturi mokiniai dalyvavo daugiau nei vienoje olimpiadoje.

Mokinius paskatino mokytojai, draugai, norėjimas išbandyti save ir dalykų žinojimas.

   Mokiniams geriausiai sekėsi dailės, dorinio ugdymo, geografijos, biologijos ir technologijų olimpiadose.

   Dalyviai labai stengėsi laimėti, įdėjo daug pastangų. Kai kuriems padėjo pasitikėjimas savimi ir dalyko žinios.

   Pagal rezultatus, mokinių manymu, mokyklai užtenka olimpiadų.

   Daliai nugalėtojų įdomi kūno kultūros olimpiada, nes galima sportuoti ir lengva.  Kitiems buvo įdomu dailėje, nes patinka piešti ir galima išlaisvinti savo fantaziją. Dar kitiems įdomi geografijos olimpiada dėl užduočių įvairumo.

   Trys mokininiai savo pasiekimus olimpiadose įvertino puikiai, du gerai, o trys labai gerai.

                                                                    Evita Vasyliūtė, 7b

Pamąstymai Laisvės Gynėjų dienai atminti

   Prieš dvidešimt šešerius metus įvykusius Sausio 13-osios įvykius Lietuva atsimins visą laiką. Tą dieną mes pasipriešinome Sovietų Sąjungai. Tą naktį Lietuva neteko 14 savo didvyrių.

   1991 metų Sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjunga bandė užgrobti Lietuvos televiziją. Laimei, visa Lietuva susivienijo. Tūkstančiai žmonių degino laužus, gaivino lietuvių liaudies dainas. Žmonės, pasiryžę mirti vardan Lietuvos ateities, sustojo aplink Lietuvos televizijos pagrindinį bokštą ir laikėsi už rankų, taip parodydami Lietuvos vienybę. Negailestingi Sovietų Sąjungos kariai  bet kokia kaina bandė prisikasti iki Lietuvos televizijos. Laisvės gynėjų rankose buvo Lietuvos likimas bei ateitis. Vis dėlto tų eilinų žmonių dėka mes mokomės lietuvių kalba.

   Kaip ir kiekvienas laisvės troškimas, taip ir šis neapsiėjo be žmonių, kurie atsigulė amžinam ir užtarnautam poilsiui. Karas nusinešė 14 gyvybių, nemažai žmonių liko invalido vežimėliuose. Tų, kurie liko nesveiki, neįmanoma net suskaičiuoti. Gaila, bet neįmanoma kiekvienam iš jų žemai nusilenkti ir ištarti tvirtą ačiū už tai, kad mūsų tariami žodžiai yra lietuviški. Žmonių, kurie gindami mūsų laisvę žuvo, vardai turėtų mums visiemt būti gerai žinomi. Tai Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Gaila, mes jau dvidešimt šešerius metus neturime jų, bet visos Lietuvos sutarimu juos pagerbiame nuo žvakės sklindančia ugnimi ir susikaupimo, rimties bei apgalvojimo minute.

   Aš manau, kad turime būti dėkingi Lietuvos gynėjams. Tų žmonių dėka mes nepriklausomi kitai šaliai ir šnekamės lietuviškai. Mes turime labai gražią tradiciją - segėt neužmirštuolę. Neužmirštuolė tarsi suvienija visą Lietuvą.  Tad niekada neužmirškime tų, kurie mums davė šviesią ateitį.

                                    Eva Vasyliūtė, 7b