Pokario Užgavėnės

    Mes, vaikai, grįžę iš tremties, gyvenome vienkiemyje, nutolusiame nuo kaimų, Saločių miestelio. Sodybos buvo toli viena nuo kitos. Apie Užgavėnių pramogas vaikystėje niekada negirdėjau. Sovietmečiu visos religinės šventės buvo uždraustos, apie jas niekas nekalbėjo. Nežiūrint į tai, girdėjau, kad kaimuose merginos ir jaunuoliai persirengdavo ir gąsdindavo vieni kitus. Užgavėnių šaukliai – blynai. Gal juos kas ir kepdavo.  Mes, tremtinių vaikai, buvome našlaičiai, tai apie blynus net nesvajojome – džiaugėmės gavę apšalusių bulvių. Anksčiau žiemos buvo šaltos ir sniegingos, o jei pasisekdavo atodrėkis, kas nors suvoliodavo baisų sniego senį. Manau, kad tai ir buvo Morė, kuri tirpdama pranašavo pavasarį. Tai štai kokios tos pokario ,,Užgavėnės“...

    Buvusi tremtinė Milda Gogelienė