Meno galerija

Kalėdų vainikas

Liepa Turleckaitė, Evelina Kuprinskaitė, 6c

 

Svetlana Dambrauskienė

   Ant žemės nusileido balta blizganti sniego danga. Ji kaip maži deimančiukai tviskėjo ir skleidė neįprastą, žavų prabangos kilimą. Didelės ir mažos pėdos susimaišė to kilimo paviršiuje, bet tviskėjimas liko. Tikėjimas....Kaip gera jį jausti savyje. Be šito mes tušti ir neįdomūs.O šios mažos tviskančios sniego žvaigždės neleidžia užmiršti, kad esame, buvome ir būsime....

 

                                                        Kalėdų vainikas
                                      Ignė Kielaitė, Vanesa Žiukaitė, 6a

Virginija Gugaitė

 

   Metai  bėga. Kur jie bėga? Į gyvenimo pabaigą, į mirtį, į tamsą? Kas toje tamsoje? Kas ta tamsa?

  Tik kūdikis, atėjęs į naktį, į jos giliausią tamsą, gali pasakyti apie tai, kas ji yra. Bet ar klausysime Jo švelnaus balso? Ar išgirsime tylų tamsioje naktį gimusio kūdikio Žodį? Juk Žodis yra Jis. Tas, kuris sukūrė dangų ir žemę, tas, kuris sukūrė bėgančius metus, ir tas, kuris peržengė tamsios mirties slenkstį: „Žodis tapo kūnu ir gyveno tarpe mūsų“. Bet ar mes rinksimės:  Žodį – šviesą, ar eisime į tamsą – tai žmogaus laisvas apsisprendimas, tampantis jo gyvenimo drama.

Su šv. Kalėdomis- Dievo Sūnaus gimimu!  
                                                                                     
 

                                                             Kalėdų vainikas
                                                         Kamilė Budreckytė,  5b

Viktorija Gurklytė, 6a

                                          Kuo kvepia Kalėdos

   Kalėdos - tai magiškas laikotarpis. Laikas skirtas atleisti, susitaikyti ir nusiraminti. Prieš Kalėdas visi daugiau šypsosi, juokiasi ir padeda vieni kitiems. Vos užėjus į svečius, pasitinka malonus mandarinų, cinamono kvapas. Vaikai karpo snaiges ir klijuoja jas ant langų. Miestai varžosi dėl gražiausios eglutės, stengiasi papuošti jas kuo originaliau. Kalėdos kvepia jaukumu, šiluma ir gerumu. Juk taip malonu vakare išsitiesti, atsiversti gerą knygą ir pailsėti prie židinio.

Linksmų artėjančių švenčių...
 

                                                         Kalėdų vainikas         

                                                    Modesta Čiukšytė, 6a

 

Austėja Lazickaitė, 5a
                                            Žvėrelių Kalėdos

      Ne tik žmonės švenčia Kalėdas, bet ir žvėreliai miške puošia eglutes.

     Kai Kūčių rytas ateina, bailiukas kiškutis nuo medžio lapelių šnarėjimo prabunda. Tad pirmasis visus pažadina ir liepia kibti prie darbo!

    Bebras suranda pačią aukščiausią ir žaliausią eglę. Voverytės - judrios ir greitutės – pasirūpina, kuo padabinti eglutę. Katinėlis - mažutis ir meilutis - įslenka į močiutės trobelę ir siūlų suieško raudonoms uogoms pririšti. Triušytė - Mamytė pagamina 12 patiekalų, žvėrelių mėgsamiausių.

   Šventinė eglė papuošta. Niekas nebesipyksta, ir didžiulė miško šeima sutūpusi skanauja, vis dairydamiesi Kalėdų senelio. Juk jie taip pat laukia dovanėlių!

      Kalėdų rytą  jų visi randa - nuo gerų žmonių.

                                                          Kalėdų vainikas
                                                   Gustė Pavilonytė, 8a

                                                  Kalėdų vainikas
                                               Tadas Matijošius, 7c

Pagerbtas iškilus Panevėžio visuomenės veikėjas

     Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinė mokykla, Panevėžio miesto žydų bendruomenė ir Panevėžio miesto savivaldybė lapkričio 13 d. organizavo konferenciją, skirtą garsaus visuomenės veikėjo, gydytojo Šachnelio Abraomo Mero 150-osioms gimimo ir  85-osioms mirties metinėms praminėti. Renginyje dalyvavo ir mūsų progimnazijos Tolerancijos centro atstovės: Viltė Daniūnaitė, Mintautė Gabriūnaitė, Paulina Augaitė. Jį atidarė PMRTM direktorius Tautvydas Anilionis.

     Sveikinimo žodį tarė Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas. Taip pat buvo perskaitytas Izraelio valstybės ambasadoriaus Lietuvos Respublikoje Amiro Maimono laiškas,  kuriame jis nuoširdžiai padėkojo organizatoriams už pastangas. Vėliau vyskupas emeritas Jonas Kauneckas papasakojo istoriją apie tai, jog jo sergantį  tėvą išgydė Š. A. Meras.

     Sveikinimo žodį tarė ir Seimo narys P. Urbšys. Geros valios fondo direktorius V. Vičinskis pabrėžė,  kokia svarbi jaunoji karta – tik ji gali išsaugoti senesnes istorijas. Taip pat pasidžiaugė, kad dar yra žmonių, kurie gali jaunimui jas perpasakoti. Po jo kalbėjo M. Romerio  universiteto profesorė  R. Beliauskienė. Iš jos daugiau sužinojome apie Panevėžį: mūsų miestas garsėjo kaip žydų sveikatos centras, taip pat buvo žinomas kaip Toros studijų miestas, o 1920 m. buvo atidaryta Panevėžio žydų gimnazija.Vėliau išklausėme  Panevėžio žydų bendruomenės pirmininko Gennady Kofman pranešimą „Panevėžio žydų krašto istorijos fragmentai“.

     Minėjimą tęsė gydytoja  Liudvika Knizikevičienė pranešimu „Š. A. Mero visuomeninės ir medicininės veiklos istorija“. Š. A. Meras buvo puikus gydytojas. Prie jo kabineto rinkdavosi daugybė žmonių, o jis neskubėdavo, bet kruopščiai visus apžiūrėdavo. Nuo darbo jį reikėdavo traukti jėga, kad ir savimi pasirūpintų. Po kiek laiko ir pats susirgo. Š. A. Meras nesitenkino paprasta daktaro pareiga. Jis sutiko dirbti be atlyginimo su sąlyga, kad 50% žmonių bus gydomi nemokamai. Buvo kuklus, puikus kolega ir etikos pavyzdys kitiems. Š. A. Meras taip pat buvo garsus Panevėžio visuomenės veikėjas. Viską, ką pasiekė, dalinosi su kitais, žmonės jam ir jo šeimai rodė pagarbą bei dėkingumą. Po mirties buvo palaidotas žydų kapinėse.

     Po konferencijos prie buvusios Žydų ligoninės pastato (dabar Panevėžio infekcinė ligoninė)  vyko iškilminga memorialinės lentos Š. A. Merui atidengimo ceremonija.

                                                                           Viltė Daniūnaitė, 8a

Smagios klasės magija

 

 

   Mes, 6b, daug keliaujame, mokomės, rašome, dainuojame, šokame, iškylaujame.

   Esame draugiški, suteikiantys pagalbą, užjaučiantys, o mūsų klasės vadovė Daiva tokia pat gera kaip ir visa klasė.

   Pernai rudenį buvome ekskursijoje Šiauliuose, nuvykome į SPLIUS nuotykių parką, buvome Dviračių muziejuje  ir  lankėmės šokolado fabrike „Rūta“.  Ten sužinojome, kaip gimsta mūsų mėgstami saldainiai ir netgi patys pasigaminome šokoladinių saldumynų. Laiką praleidome puikiai. Kita ekskursija buvo pavasarį  gegužės mėnesį. Vykome į Žalvario parką Molėtuose. Ten dalyvavome orientacinėse lenktynėse, kepėme skanias dešreles,  žaidėme ir, aišku, šokome. Po šio įdomaus renginio lankėmės  Molėtų observatorijoje: iš pradžių etnokosmologijos muziejuje, o paskui buvo įdomiausia - stebėjome planetas, žvaigždes.

   Įsimintini ir kiti renginiai. Tai  Advento vakaras, kuriam ruošėmės visą mėnesį – repetavome rytais nuo 7.30 val. Į šį vakarą susirinko mamos, tėčiai, močiutės, seneliai, broliai, sesės – gal 70 žmonių. Visiems labai patiko, kai kas net susigraudino. Mėgstame pradžiuginti artimuosius ir padaryti staigmenų – prieš Paauglystės kryžkelių susirinkimus prikepame tėveliams pyragų ir sausainių,  paruošiame arbatos ir kavos bei „dirbame“ padavėjais.

   Dalyvaujame visuose mokyklos renginiuose, giname mokyklos garbę sportinėse varžybose (kvadrato, krepšinio, futbolo), einame į darželius ir pasakojame apie mūsų gyvenimą „Saulėtekyje“, dalyvaujame koncertuose, konkursuose.

   Dažnai lankomės į Panevėžio kraštotyros muziejuje – pavasarį buvome smagioje programoje „Laiko ratu“, šių metų  gruodžio 9 d. -  „Kalėdų šviesa“, o gruodžio 18 d. – „Žvakių magija“.

   Dabar ruošiamės karnavalui. Vėl bus linksma.

 

 

 

Rokas Šateika, Benas Nemanis, 6b

 

Muzika – tai širdies daina

Lapkričio 22-oji – šv. Cecilijos, muzikos globėjos, diena.

 

Kalbiname muzikos mokytoją Virginiją Skukauskienę.

 

Kiek laiko jūs jau dirbate muzikos mokytoja?

42 metus.

Ir kiek tų metų praleisti „Saulėtekyje“, kokie jie?

Net 35. Prieš daugelį metų, kai pradėjau  dirbti tuometinėje 11–oje vidurinėje, buvo labai daug dainuojančių vaikų. Klasės buvo formuojamos iki 12-os klasės, tad turėjome vaikinų, dainuojančių vyriškais balsais. Dainavo jaunučių, mišrus chorai, vokaliniai ansambliai, solistai. Su chorais dalyvaudavome visose miesto dainų šventėse, su mišriu dainavome  Vilniuje, Moksleivių dainų šventėje.  Labai gražūs buvo vaikinų ansamblio pasirodymai su daina iš spektaklio „Devynbėdžiai“.  Su mokinių grupe buvome paruošę koncertinę programą ir vykdavome pasirodyti į kitus rajonus. Dalyvavome  Frankofonijos  konkursuose, dainavome prancūziškai.  Džiugina dabar mokykloje susibūrusi dainavimo  grupė ,,Sol La Si“, su kuria mes visur dainuojame: 2013 metais  dalyvavome Respublikinėje giesmių šventėje, Aukštaitijos regiono dainų šventėje, o Vaidas Dzežulskis – buvęs mūsų mokinys – atliko solo partiją, man teko garbė diriguoti jungtiniam chorui, 2014 metais - Pasaulinėje  Žemės dienoje, Vaikystės šventėje. Dalyvaujame Gatvės muzikos dienos renginiuose.

Mūsų mokiniai dalyvauja įvairiuose konkursuose.  Ar yra kas nors  dalyvavęs  nacionaliniame konkurse, o gal net ir laimėjęs?

 

Mūsų mokyklos mokiniai yra dainavę „Dainų dainelės“ konkurse, su mišriu choru dalyvavome Vilniuje, Moksleivių dainų šventėje. Pirmasis mūsų mokyklos mokinys, dainavęs ,,Dainų dainelėje“, buvo dabartinė įžymybė Dominykas Vaitiekūnas. Taip pat  dalyvavo mergaičių trio. Vaidą Dzežulskį finalinėje atrankoje į muzikinį realybės šou ,,Kelias į žvaigždes“ aplenkė Radžis.  Tačiau Vaidas  nepasidavė ir tęsė dainininko kelią: kitas žingsnis - prancūziškos dainos konkursas, jaunuolis dalyvavo ir muzikiniame projekte „Dangus“, o 2012 metais - „Eurovizijos“ atrankoje, atstovavo Panevėžiui „Chorų karuose“. Šiuo metu  Vaidas Dzežulskis dirba  Panevėžio muzikos teatre, rajone vadovauja vokaliniams kolektyvams.  Jis – vienas įžymiausių  mūsų mokyklos mokinių, pradėjęs dainuoti  būtent čia.  Pats yra sukūręs apie 10 dainų. Trys mūsų mokiniai - Vaidas Dzežulskis, Rūta Lukoševičiūtė, Dominykas Vaitiekūnas - muzikiniame spektaklyje  „Romeo ir Džiuljeta“  atliko pagrindinius vaidmenis.

 

Mūsų mokykla taip pat turi chorą, kaip jam sekasi?

Mūsų choras, o gal tiksliau sakyti – dainavimo grupė – ,,Sol La Si“, jau keleri metai dalyvauja daugelyje renginių: mūsų ir kitų mokyklų,  miesto. Per paskutiniuosius dvejus metus gavome daugiau nei dvidešimt padėkos raštų. Dainavome K. Paltaroko gimnazijos organizuotame giesmelių konkurse, A. Lipniūno mokykloje, ,,Ąžuolo“ progimnazijoje, Minties gimnazijoje. M. Karkos mokykloje tradiciškai kiekvienais  metais dalyvaujame Kovo 11-osios  proga rengiamuose koncertuose, kur gavome Seimo nario P. Urbšio išskirtinį apdovanojimą. Visada dainuojame miesto organizuojamuose renginiuose: dainų šventėse, per miesto gimtadienį, Cido arenoje vykstančiuose renginiuose. Mokyklos 40-mečio proga dainavome pristatant  ,,Saulėtekio” progimnazijos mokinių ir mokytojų kūrybos knygą, mišiose, šventiniame koncerte.

Ar choras atlieka tik vieno, išskirtino žanro kūrinius?

Daugiausiai atliekame populiarias  dainas, nes vaikams jos labiau patinka. Savaime suprantama, jei konkursui reikia Kalėdų giesmės, mes ją ir atliksime. Viskas priklauso nuo šventės. Bet daugiausiai stengiamės dainuoti linksmas, nuotaikingas, geras dainas, kad patiktų ne tik klausytojams, bet ir chorui. Jeigu vaikams nepatinka daina, tai nieko gero ir nesitikėk.

 
Kadangi Jūs mokote muzikos, daug bendraujate su mūsų progimnazijos mokiniais. Ar jie muzikalūs?

Dauguma mūsų mokyklos mokinių yra muzikalūs. Yra išskirtinių klasių – kai kurios labai muzikalios, dirbant malonu klausytis. Deja, būna ir tokių, kurios tiesiog nenori dirbti.

Ko jūs palinkėtumėte  šv. Cecilijos dienos proga mokiniams, mokytojams, mokyklai?

Mylėti muziką, nes kai žmogus myli muziką, tada jis būna ir geros sielos, geras žmogus. Visas gyvenimas be jos man yra niekas, nes muzika – tai širdies daina.
 

                                                            Agilė Kučinskaitė, 8c

Mes jais didžiuojamės

                          Pomėgiai keičiasi, bet meilė šokiui lieka
  
   Lankyti sportinius šokius pradėjau būdamas dar ikimokyklinukas. Prisimenu, mama mane atvedė į ,,Rumbos“ kolektyvą. Šiam klubui vadovauja profesionali trenerių komanda.

   Pirmieji šokių užsiėmimai buvo lyg kūno kultūros pamokos. Per jas atlikdavome mankštos pratimus, ugdančius greitį, lankstumą, ištvermę bei taisyklingą laikyseną. Buvau pradedantysis šokėjas. Vadovai supažindino su Lotynų Amerikos ir standartinių sportinių šokių žingsneliais. Per pirmus tris mėnesius išmokau lėto valso, ča ča ča, džaivo žingsnelius, o metų pabaigoje įveikiau kvikstepo E klasės pirmo lygio programą. Jau pirmaisiais metais dalyvavau pramoginių šokių šventėse, sportinių šokių varžybose.

   Visos sporto šakos savotiškai įdomios. Mano amžiaus berniukai mieliau renkasi futbolą, krepšinį. Sportiniai šokiai žavi tuo, kad yra pusiau menas, pusiau sportas. Čia tenka daug bendrauti ir prieš varžybas, ir po jų. Į turnyrus keliaujame kartu su tėveliais. Manau, šokiai sujungia šeimas. Dalyvavimas konkursuose suteikia daug jaudulio. Apima neapsakomas jausmas, kai supranti, kad pergalė mūsų.

   Sugebame ne tik daug dirbti siekdami tikslo, bet mokame ir atsipalaiduoti. Po konkursų tėveliai palepina įvairiomis pramogomis. ,,Rumbos“ kolektyve daug draugiškų, sumanių vaikų. Aš ten susiradau keletą gerų bičiulių. Kiekvieną vasarą vykstame į klubo rengiamą stovyklą Birštone. Ten ne tik poilsiaujame, pramogaujame, bet ir daug šokame.

    Šiuo metu šoku E6 jaunučių klasėje, esu daugkartinis Lietuvoje vykusių tarptautinių varžybų dalyvis. Laikas bėga, pomėgiai keičiasi, bet meilė šokiui lieka.
 

                                                                                     Vilius Filatovas, 5a

Močiutė, kurią įkvepia poezija

   Močiutė man yra labai artimas žmogus. Pas ją gerą atvažiuoti, pasibūti. Niekada močiutės nevadinau baba - tai skamba negražiai. Patinka klausytis senelės eilėraščių, padėti jai kurti rankdarbius. Mano močiutė labai šiuolaikiška, stengiasi neatsilikti nuo vis sparčiau žengiančio pasaulio. Ji negyvena kaime, kaip daugelis kitų dirba, pluša per dienas. Svečiavimasis pas močiutę man padovanojo daug gražių prisiminimų. Kartais mudvi nueiname į geležinkelio stotį ir vaikštome. Pabandžiau prikalbinti ją atsakyti į kelis klausimus - močiutė su džiaugsmu sutiko.
 

Trumpai papasakokite apie save.

Aš Janina. Man 56 metai. Gimiau Anykščių rajone, vaizdingame gamtos kampelyje. Mėgstu poeziją, aplankyti istorines, gražias Lietuvos vietas. Laisvalaikiu užsiimu rankdarbiais. Džiaugiuosi trimis anūkais.
 

Kaip gimė pirmasis kūrinys? Apie ką jis?

Savo pirmąjį eilėraštį parašiau prieš 17 metų. Kadangi užaugau prie ežero, tarp kalvų kalvelių, apsuptų miškais, tas grožis, begalinis ilgesys ir nostalgija įkvėpė parašyti apie gimtąjį kaimą, sodybą. Gaila, dabar ten tušti laukai.
 

Kiek eilėraščių esate sukūrusi?

Sukūriau apie 30 eilėraščių. Kai ateina mintys, suguldau jas į popieriaus lapą. Viskas išeina natūraliai.

 

Kokią vietą Jūsų gyvenime užima poezija?

 

Poezija mane įkvepia, aš ja žaviuosi. Mokydamasi lankiau literatų būrelį, dalyvavau renginiuose. Su pagarba prisimenu savo pirmąjį lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją Kazlauską. Skaitau eiles, susipažįstu su jų autorių gyvenimu. Poezija – tai  žmogaus sielos atspindys, santykis su aplinka.

 

Ar mėgstate kūrybinius renginius? Kokius?

Kūrybiniai renginiai praskaidrina mano kasdienybę. Patinka poezijos vakarai, susitikimai su įdomiais žmonėmis. Lankausi dainuojamosios poezijos koncertuose, gėlių, fotografijos parodose. Mėgstu tai, kas gražu ir tikra.

Ko galite palinkėti jauniesiems literatams?

 
Labai žaviuosi jaunaisiais literatais. Linkiu kūrybinio polėkio, gražių, įdomių minčių. Drąsiai ženkite pirmyn, atraskite savo nišą gyvenime.
 

                                                                            Viktorija Gurklytė, 6a

 

Močiutė it bitutė

                                                                 

   Mano močiutė yra bitininkė.  Jos vardas Aldona, bet mes ją vadiname močiute Aldute. Dirba saldumynų kioskelyje, bet jai labiausiai patinka būti kaime su vištomis ir gaidžiais, kate ir katinu, su senu šuniuku ir bitėmis.

    Į kaimą atvažiuoja beveik kiekvieną dieną. Ten palesina vištas ir gaidelius, duoda šuneliui ir kačiukams paėsti, susiranda darbų ir puola dirbti. Taip be poilsio dirba ir laksto iki sutemos.

    Ji dar turi ir savų naminių augintinių: katiną Filą ir kalytę Lopę. Filas – nenuspėjamo charakterio: čia žaidžia, čia dreskia, o ištikimiausia močiutės draugė Lopė – meili, paklusni, ištikima bičiulė, jos visada keliauja kartu.

    Mes dažnai atvažiuojame pas senelę į kaimą atostogauti ir padėti: ravėti, skinti, šerti. O kai sužino, kad mes pas ją atvyksime, labai džiaugiasi.

       Močiutės prašome pailsėti, nedirbk tiek daug, bet ji tarsi – bitutė - niekada nepavargsta.

 

                                                          Rugilė Mažuolytė, 6c

 

Kelionės

         Egipte gera...

     Sužinojęs, kad trauksime į Egiptą, buvau toks laimingas, kad negaliu apsakyti užplūdusių jausmų.

   Mūsų kelionė prasidėjo šeštadienį.  Į oro uostą išvykome dieną, bet pakilome naktį. Nusileidome irgi  naktį. Temperatūra buvo +27.  Atvykus  į viešbutį norėjosi tik miego. Po skrydžio jautėmės išties pavargę. Atostogavome kaip visada:  ištisas dienas gulėjome ir deginomės, maudėmės, tik vieną dieną buvome išvykę į pažintinę kelionę.

    Išvykome anksti ryte. 4 valandas važiavome autobusu, kai galiausiai atvykome, tiesiog degėme nekantrumu pamatyti istorines vietas. Temperatūra siekė +34, vis tiek vaikščiojome po šventyklas. Ten šiek tiek mokė skaičiuoti ir skaityti.  Gidas kalbėjo rusiškai, o tėvai man truputį išvertė, ką jis pasakojo. Aplankę šventyklas vykome į senovines kapavietes. Turistai buvo įleidžiami, o fotografuoti - draudžiama. Tai - mūsų paskutinė stotelė. Vėl teko važiuoti 4 valandas. Pagaliau labai išsekę grįžome į viešbutį. Skaniai užkandę griuvome miegoti.

    O kitą dieną vėl poilsiavome: taip pat gulėjome ir nieko neveikėme. Ak, kaip gera atostogauti!

 Verdijanas Repečka, 7a

Mes jais didžiuojamės

                                   Svajonės pildosi

Aš, Simonas Melaika, mokausi 7a klasėje. Jau trečius metus iš eilės dalyvauju TV laidoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“. Net du kartus patekau į finalą.

Jau pradinėse klasėse žiūrėdavau šią laidą ir svajodavau pats ten dalyvauti. Penktoje klasėje mama mane paskatino užpildyti anketą. Taip pat ji įspėjo, kad laidos kūrėjai gali bet kuriuo metu man paskambinti ir užduoti dešimt klausimų. Vieną dieną ir sulaukiau to skambučio. Nors, mano nuomone, atsakiau į daugumą klausimų, bet nesitikėjau, kad pakvies į laidą. Tačiau vieną žiemos vakarą sulaukiau ilgai lauktos žinios. Aš patekau į filmavimą.

Išaušo lemtingoji diena. Išvykau į studiją. Po pirmojo etapo buvau per vidurį, žaidžiau toliau. Antrajame etape atsidūriau taip vadinamoje geltonojoje zonoje, bet atsakęs į papildomą klausimą neiškritau. Likusiuose etapuose visiems nušluosčiau nosį ir tapau pusfinalio nugalėtoju. Finale, kiek pamenu, neatsakiau į klausimą apie avietes ir iškritau. Pradžioje truputėlį susikrimtau, bet galų gale supratau – aš penktas Lietuvoje.

       Pernai savo jėgas bandžiau ir vėl, tačiau neatsakęs į du klausimus iškritau pusfinalyje. Tuomet Lietuvos tūkstantmečio šeštoku tapo Pijus iš Ukmergės.

Šiemet buvo jau trečias bandymas tapti Lietuvos tūkstantmečio vaiku. Pusfinalyje užėmiau antrąją vietą ir vėl patekau į finalą. Atvykęs į studiją pamačiau varžovus. Visi veidai matyti – penktoje ar šeštoje klasėse. Pirmieji du etapai praėjo nuostabiai. Padariau tai, ko dar nebuvau matęs. Per pirmuosius du finalo etapus nesuklydau nė karto. Tačiau trečiajame  reikalai susiklostė nekaip, tad iš žaidimo teko pasitraukti.

Man labai patinka dalyvauti šioje TV laidoje. Džiaugiuosi, kad pavyksta į konkursą pritraukti ir kitų mūsų progimnazijos mokinių. Nenuleisiu rankų ir toliau mėginsiu laimėti čempiono vardą.

                                                                           Simonas Melaika, 7a

Mes jais didžiuojamės

                     Krepšinis, krepšinis, krepšinis...

Aš esu Augustas Gaivenis, Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazijos 6c klasės moksleivis. Man labai patinka krepšinis.  Šios sporto šakos treniruotes lankau nuo 2 klasės, žaidžiu už Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro komandą. Šiais metais kovojame Lietuvos moksleivių krepšinio lygos U13 (gim. 2003 m.) berniukų krepšinio čempionato 1 divizione tarp dvylikos stipriausių Lietuvos komandų. Po 8 rungtynių  užimame trečiąją vietą.

Pirmosios rungtynės vyko prieš Š. Marčiulionio Krepšinio akademijos I „Ranchers“ komandą. Jas laimėjome rezultatu 68-53. Aš pelniau 18 taškų, atkovojau 10 kamuolių, surinkau 18 efektyvumo balų. Antrosios rungtynės vyko prieš Sostinės krepšinio mokyklos II „Mes rūšiuojam!“ komandą. Šias rungtynes laimėjome rezultatu 61-44.  Mano sąskaitoje 14 taškų, 9 atkovoti kamuoliai, surinkta 20 efektyvumo balų. Trečiosios rungtynės vyko prieš Palangos sporto centro - „Žemaitija“ komandą. Palangiškius įveikėme rezultatu 61-58.  Pelniau 18 taškų, atkovojau 14 kamuolių, surinkau 12 efektyvumo balų. Ketvirtose rungtynėse susitikome su Kauno krepšinio mokyklos „Aisčiai“ komanda. Šias rungtynes laimėjome 58-44. Aš pelniau 23 taškus, atkovojau 17 kamuolių, surinkau 27 efektyvumo balus. Penktosios rungtynės vyko prieš Sostinės krepšinio mokyklos I „Aviva“ komandą. Šios komandos įveikti nepavyko ir pralaimėjome rezultatu 55-70.  Mano sąskaitoje 23 taškai, 21 atkovotas kamuolys, surinkti 26 efektyvumo taškai. Šeštąsias rungtynes žaidėme prieš A. Sabonio Krepšinio centro „Vytautas“ komandą. Šias rungtynes taip pat pralaimėjome rezultatu 62-74. Aš pelniau 19 taškų, atkovojau 13 kamuolių, surinkau 6 efektyvumo balus. Septintosios rungtynės vyko prieš Klaipėdos V. Knašiaus krepšinio mokyklos I komandą. Pralaimėjome ir klaipėdiečiams rezultatu 75-52. Pelniau 16 taškų, atkovojau 11 kamuolių, surinkau 9 efektyvumo balus. Aštuntose rungtynėse prieš Vilniaus krepšinio mokyklos I komandą pagaliau pavyko pasiekti pergalę ir laimėti rezultatu 68-66. Šios rungtynės man buvo  pačios sėkmingiausios - mano sąskaitoje 27 taškai, 19 atkovotų kamuolių, surinkti net 34 efektyvumo balai.

Taigi šiuo metu, po aštuonių rungtynių, esu pats rezultatyviausias, efektyviausias ir daugiausiai  kamuolių atkovojęs savo amžiaus grupėje Lietuvos žaidėjas.

                                                                                  Augustas Gaivenis, 6c

 

Jaunieji kulinarai

                                          Saulėgrąžų ir šokolado saldainiai

Reikės:

200g juodo šokolado,

40g sviesto,

200g  lukštentų saulėgrąžų,

20g kokoso drožlių arba torto pabarstukų.

 

Gaminimo eiga:

saulėgrąžas pakepinti keptuvėje. Karšto vandens vonelėje ištirpinti susmulkintą šokoladą ir sviestą, suberti kepintas saulėgrąžas ir viską išmaišyti. Ant kepimo popieriaus šaukšteliu dėti mažus kauburėlius masės ir palikti sustingti. Galima apibarstyti kokoso drožlėmis ar spalvotais pabarstukais. Skanaus!                                               

                                                                                                    Beatričė Banevičiūtė, 5a

Kaip gražiai padengti Kūčių stalą?

   Kūčių stalo serviravimas yra ne mažiau svarbus nei ant jo išdėlioti patiekalai. Balta staltiesė, ryškiai raudonos servetėlės, nekasdieniški indai ir keletas žvakių šventinei vakarienei suteiks jaukumo bei iškilmingumo, o prie jų priderintos subtilios kalėdinės dekoracijos padės sukurti skoningą ir darnią visumą. Populiariausias ir tradiciškiausias pasirinkimas Kūčių vakarienei – baltos spalvos staltiesė. Jos audinys yra derinamas prie šventinių indų: porcelianiniai dailiau atrodys ant plonos medžiagos staltiesės, o keramikiniai – ant storesnės. Renkantis servetėles, jų spalvą priprasta derinti prie ant stalo stovėsiančių žvakių spalvos. Užvis geriausia, jei ji būtų tokia pati. Kruopščiai išlankstytas servetėles dėkite ant užkandžių lėkščių.

   Apdengus stalą staltiese, metas išdėlioti įrankius ir indus. Kūčių vakarienei ypač tiks baltos, raudonos, aukso ar sidabro spalvos lėkštės.

   Kas kur dedama ant stalo? Pagrindinė taisyklė - pirma naudoti kraštinius stalo įrankius ir tokia tvarka „eiti" link lėkštės (pietų lėkštės): pirmiausia valgomasis šaukštas, vėliau žuvies peilis su šakute, tada paprastas peilis su šakute.

   Paskutiniai akcentai – stalo papuošimai. Kūčių stalo puošybai tinka ir nedidelės į vazas pamerktos žiemiškos puokštelės, ir subtilūs sidabriniais dažais apipurkšti eglių vainikai, ir kitų augalų kompozicijos. Stalo viduryje galite padėti įspūdingiausią kalėdinę dekoraciją, o likusias smulkesnes išdėlioti skirtingose jo pusėse. Pakilios nuotaikos Kūčių vakarienei suteiks aukštos ir plonos žvakės. Pagrindinė taisyklė: dėliodami paskutinius šventinio stalo puošybos akcentus, nepersistenkite. Nepamirškite, kad tai tik šalutiniai elementai, o svarbiausia rolė čia atitenka įrankiams ir patiekalams.

                            Informaciją parengė technologijų mokytoja Eglė Pečiulienė

 

Šv. Kūčios: tradiciniai valgiai, papročiai

   Gruodžio 24 d. išvakarėse išsivaduojame iš tamsiojo meto. Jau gruodžio 25-ą saulė vėl ima kopti aukštyn į dangaus skliautą, ilgėja šviesusis paros metas. Šventė tapatinama ir su krikščioniškąja - kūdikėlio Jėzaus gimimo išvakarėmis. Kūčių vakarą nuo seno daug reikšmės skiriama maistui ir įvairiems ritualams.

   Kalbininkas K. Būga įrodė kad lietuvių protėviai žodį „kūčia" per slavus iš senovės graikų yra pasiskolinę XII amžiuje. Tą pačią prasmę, kaip mūsų „kūčia", turi graikų k. žodis „kukkia". "Kūčia" - aguonų, kviečių, pupų, žirnių ar miežių, pasaldintų bičių medumi, patiekalas. Jo paskirtis - vaišinti į vakarienę pakviestas vėles. Svarbiausia kūčios sudedamoji dalis - kviečiai ir žirniai. Šio ritualinio patiekalo vardu imta vadinti ir gruodžio 24-oji, kada kūčia valgoma.

   Sunkūs darbai tądien būdavo atidedami. Moterų pareiga - pasirūpinti namų švara ir maistu. Vyrų - namų šiluma, gyvuliais, kiemo švara, pirtimi. Taip taip, sėdant prie Kūčių stalo, reikia būti po pirties ar bent po vonios - švariems ir sielomis, ir kūnais.

   Visą Kūčių dieną pagal senuosius papročius, reikėtų valgyti tik šutintų žirnių, kad lauktum vakarienės su nekantrumu. Gausi 12-os valgių vakarienė valgoma ne anksčiau, nei užteka Vakarinė žvaigždė.

   Kitas svarbus to vakaro patiekalas - aguonų pienas, Dzūkijoje vadinamas dar ir meškos pienu. Aguonų pienui aguonas turi trinti vyrai. Sutrintos aguonos užpilamos medumi ar cukrumi pasaldintu vandeniu. Į šį gėrimą merkiami smulkūs neraugintos kvietinės tešlos džiūvėsėliai, vadinami prėskučiais, šližikais, kūčiukais.

   Prisimenant,  jog Kūdikėlis Jėzus buvęs paguldytas prakartėlėje ant šieno, ant stalo dedama sauso šieno, stalas padengiamas balta linine staltiese. Jeigu prie stalo sėda nelyginis skaičius žmonių, buvo įprasta vakarienei pasikviesti neturtingą, be šeimos žmogų. Jei tais metais kas nors iš šeimos būdavo miręs, prie stalo namiškiai jam palikdavo tuščią vietą, padėdavo šaukštą. Žmonės buvo įsitikinę, kad kūčių vakarienėje dalyvauja ir šeimos mirusieji. Mirusiuosius vyriausias šeimos žmogus, išėjęs į lauką, kviečia žodžiais „ateikit kūčių".

   Kūčios įvardinamos kaip šeimos santarvės diena. Prieš Kūčias visi būtinai susitaikydavo. Beje, iki Kūčių stengiamasi atiduoti skolas, kad metų sandūros slenkstį būtų galima peržengti ramia sąžine.

   12-os valgių vakarienė  simbolizuoja 12 mėnesių - kiekvienu valgiu dėkojame Dievui už metus. Seniau Kūčių vakarienė buvo pradedama duonos kepalėlio laužymu. Dabar tradicijas puoselėjančiose šeimose tėvas sukalba maldą ir Kūčių vakarienė prasideda kalėdaičio, simbolizuojančio santarvę, dalijimusi.

 

Pagrindiniai Kūčių valgiai

Kūčia - gaminama iš javų (kviečių, miežių, žirnių, pupų, rugių ir kt.), sumaišytų su miešimu (medumi saldintu vandeniu). Kūčia buvo skirta prosenių vėlėms vaišinti. Pirmus kąsnius ir gurkšnius visada paaukodavo vėlėms bei derliaus dievybėms. Kūčia vaišintos bitės.
Avižinis kisielius - aukotas dievams bei gamtos stichijoms, juo vaišintos vėlės. Verdant kisielių būdavo griebiamasi burtų.
Maltiniai - gaminti iš apšutintų ir sumaltų avižinių miltų tešlos. Juos vėliau pakeitė plokščiai ir kukuliai (šližikai, arba kūčiukai). Apvalūs ragaišiai ir kt. simbolizavo sugrįžtančią Saulę.
Barščiai su grybais
Mėsa - seniau ji taip pat būdavo valgoma per Kūčias, tačiau, katalikų religijos veikiama, ilgainiui išnyko nuo Kūčių stalo.
Žuvis pakeitė mėsą. Ypač mėgta lydeka - vaisingumo simbolis.
Grucės košė - miežinių kruopų košė, valgyta su aguonų pienu.

 

   Pagrindiniai Šv. Kūčių valgiai turi simbolinę prasmę. Dauguma kilę iš biblinių siužetų ir senosios liaudies pasaulėjautos.

   Obuoliai simbolizuoja Rojaus medį, Adomo ir Ievos išvarymą iš Rojaus, nuodėmės atėjimą į pasaulį . Todėl kai kur po paplotėlio valgomas obuolys.

   Žirneliai, kaip ir obuoliai, simbolizuoja pirmųjų žmonių išvarymą iš Rojaus, Adomo ašaras . Todėl kai kas po paplotėlio valgo žirnius . Žirniai taip pat vadinti Marijos ar žmonių ašaromis. Ignaliečiai juos valgydavo, kad kitais metais nebūtų ašarų.

   Kviečiai - skalsos simbolis. Valgomi, kad visus metus būtų duonos ir kad javai laukuose derėtų. Kviečiai nuo Kristaus laikų buvusi kasdienė žmonių duona. Kristus sakęs: „Dalinkitės kviečio grūdu, valgykit."

   Kviečiai  taip pat siejami su legenda, kaip Erodas norėjo nužudyti kūdikėlį Jėzų. Marija kūdikėlį paslėpusi sterblėje. Kai Erodo kareivis paprašęs parodyti, ką ten turi, ji atskleidusi: užuot pamatę kūdikėlį, kareiviai pamatė kviečius.

   Grūdų mišinys – irgi būtinas patiekalas. Žinomi keturi aiškinimai:

a) žirniai, pupos, kviečiai, avižos simbolizuoja derlingus metus, gerą praėjusių ir ateinančių metų derlių. Būtinai reikia jų valgyti, kad kitais metais javai derėtų;

 b) kai Adomą ir Ievą išvarė iš Rojaus, jie, nusitrynę akuotus, valgė miežius. Todėl per Kūčias valgomi miežiai ir kviečiai;

c) Juozapas ir Marija, eidami užsirašyti, nešėsi greit negendančio maisto - žirnių, pupų ir kviečių;

d) kviečiai, žirniai, pupos simbolizuoja Marijos ašaras.

   Medus - šviesos ir sveikatos simbolis.

   Prėskučiai - tai paskutinės vakarienės duona, simbolizuoja agapę - meilės vakarienę, taip pat ir duonos kepaliuką protėvių vėlėms vaišinti.

   Žuvis ir silkė yra pasninko valgis, nes primena apaštalus, kurie buvo žvejai, Dievo stebuklą prie Samareto - Simono tinklų pripildymą, minios žmonių pamaitinimą dviem žuvimis ir penkiais kepaliukais duonos, be to, žuvies galva simbolizuoja Kristaus kankinimo įrankius.

   Spanguolės apsaugančios nuo priešų, kad nesugautų ir nesutrintų.

   Duona ir pyragas yra stiprybės, proto, susivaldymo, ištikimybės, gerumo, nuolankumo simbolis.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Spanguolių kisielius

Reikės:

0,5 litro spanguolių,

3 litrų vandens,

6 valgomųjų šaukštų cukraus,

3 valgomųjų šaukštų bulvių krakmolo.

Gaminimas:

1. Nuplautas spanguoles mediniu grūstuvu pertrinkite per smulkų sietelį. 

2. Į užvirintą vandenį suberkite cukrų, išmaišykite.

3. Krakmolą atskieskite šaltu vandeniu, gerai išmaišykite ir lėtai, maišydami pilkite į puodą. Pakaitinkite iki virimo ir nukelkite nuo ugnies. Atvėsinkite maždaug iki 30 laipsnių temperatūros.

4. Į puodą supilkite pertrintas spanguoles. Verdant kisielių šiuo būdu išsaugomi visi uogose esantys vitaminai.

Skanaus !                                                              Parengė Ieva Pečiulytė, 5c