2015 m. lapkričio 29 d., sekmadienis

Nuo Vėlinių ligi Saulėgrįžos

                                                         
Sugrįš saulelė,
O ligi tolei,
Ligi tos šventės
Šventai baltos,
Per  sidabrinį dangaus tiltelį
Pas mus vėlelės atidainuos.
 
Migla miglužė,
Rūkai rūkieji
Paslėps jų veidus
Ir jų balsus,
O mes žinosim: trobon su vėju
Žengs bočių sielos iš gūdumos.

Klausysis mūsų,
Stebės, kaip vaikštom,
Kaip glostom galvas,
O naktimis
Priglus prie krosnies ir tarsi laišku
Paguos mus švelniai, globos sapnus.

Ir atsisveikins
Prie Kūčių stalo.
Mes tik pajusim,
Kad ta giesmė,
Kuri atplaukia ir mus apvalo –
Didžiulio laiko šviesi tėkmė.
 
Vėl eis, išeis jos
Sidabro tiltu.
Liūdnai ūks vėjai,
Švytės naktis,
O mūsų žvilgsniai dalinsis viltį
Laikų laikuos vėl pasimatyt.

Vilija Lizdenienė                                                                              

.................................................................................................................................................

   Paslaptingiausias metų laikas – nuo Vėlinių iki šv. Kalėdų.  Kai lauke pilka, tamsu, žmogus dažniau susimąsto apie savo buvimą šiame pasaulyje ir ilgisi šviesos. Tikisi stebuklo, kad ta saulelė tikrai sugrįš. Sušvitus šv. Kalėdų žvaigždei, prie balto Kūčių stalo nušvitus sielai, patikėkime gėrio stebuklu. Jis turi įvykti. Tikėkime...
Belaukiant Kalėdų...
     Ar egzistuoja Kalėdų senelis? Ką žinome apie advento, Kalėdų papročius? Ar kas nors dar šiais laikais laikosi pasninko?
Kalbiname tikybos mokytoją Virginiją  Žičkaitę.                                                    
 Kokie Advento papročiai?
   Žodis „adventas“ reiškia atėjimą. Šis laikotarpis trunka keturias savaites iki Kalėdų. Visi advento papročiai yra susiję su kūdikėlio Jėzaus atėjimu. Nuo senovės žmonės tuo metu laikydavosi labai griežto pasninko, vykdavo ne tik namų švarinamasis, tvarkymasis, bet ir sielos paruošimas. Žmonės traukdavo į rytines mišias,  skirtas mergelės Marijos garbei. Kartais tekdavo įveikti po keliolika kilometrų iš namų į bažnyčią tam, kad pagarbintų mergelę Mariją. Tai, vadinasi, mūsų protėviai ruošdavo ne tik savo kūną, bet ir sielą, kad susitiktų su kūdikėliu Jėzumi. Dar vienas iš advento papročių – būtent šio laikotarpio dainos, atliekamos šeimos ar kaimo bendruomenės. Reikia pabrėžti, kad senovės lietuviai didelėse šeimose leisdavo laiką dainuodami. Mūsų muzikinė tradicija  yra adventinės dainos, žaidimai. Šiam metui būdingas rimtumas ir susikaupimas, tad žmonės nebesilinksmindavo, nekeldavo didelių švenčių, pokylių, vestuvių, nebūdavo net krikštynų. 
  Ką reiškia žodis ,,pasninkas“?
   Žodį ,,pasninkas“ galima pakeisti kitu žodžiu, sakykime, ,,susilaikymas“. Ir vėlgi, iš senovės protėvių lietuvių šis laikas krikščionims buvo tarsi susilaikymo metas. Mėsa būdavo prabangos dalykas, ją valgydavo tik didikai, ponai, kunigaikščiai, o paprasti žmonės galėdavo pasilaikyti tik šventėms. Tas pasninkas buvo išprovokuojantis - mėsą tarsi ruošdavo, laikydavo šventėms, Kalėdoms. Pasninkas yra susilaikymas, o šiomis dienomis mums mėsos perteklius, ją valgome kasdien. Kai kurie žmonės penktadieniais laikosi pasninko, nevalgo mėsos. Tai neturėtų būti susilaikymas: „Aš nevalgau mėsos, nusiperku dar brangesnį maistą, tarkim, žuvį ir ją valgau“. Tai nėra pasninkas. Pasninko esmė - aš susilaikau nuo kai ko, tarkim, nuo prabangaus maisto, valgau kuklesnį, sutaupau pinigų. Juos galiu paaukoti tiems, kam jų stinga. Pasninko esmė yra susivaldymas - aš valdau save. Reiškia, ne maistas valdo mane, bet aš galiu nuspręsti, ką, kiek ir kada valgyti. Tai, ką sutaupau, galiu dalintis su kitu. Mūsų visuomenėje pasninkas galėtų būti įvairių rūšių, labai kūrybiškas, tarkim, susilaikymas nuo facebookꞌo: per adventą  tiesiog neinu prie facebookꞌo,  o tą laiką galiu skirti tobulinti save, pagalbėti kitiems, skaityti knygas ar namuose pabendrauti su broliu ar seseria. Tai, kas mane ugdytų kaip asmenybę. Žmogui svarbu per tą pasninką ne tik save, bet ir Dievą per tą laiką pažinti.
 O pasninko laikomasi visą adventą, tas keturias savaites?
   Žodis ,,pasninkas“ apibrėžiamas dvejopai. Per metus  yra trys pasninko dienos, kurių privalu laikytis kiekvienam, laikančiam save kriščioniu: Didysis Penktadienis prieš Velykas, Kūčių diena ir Pelenų diena.  Pasninkas reiškia, kad vieną kartą per dieną pavalgau stipriai, du kartus užkandu. Vadinasi,  apriboju savo maisto kiekį. Toks pasninkas bažnyčioje yra nustatytas tik tris kartus per metus. Advento laikotarpiu sakome ne ,, pasninkas‘, o ,,abstinencija‘‘, ji būna tik penktadieniais.
Gal žinote, ar daug žmonių pasaulyje laikosi pasninko?
   Aš nemanau, kad dauguma krikščionių pasninkauja.  Tai yra tradicija, todėl žmonės ir laikosi jos, bet nebesuvokia pasninko esmės, to tikslo. Pasninkas - tai suvaldyti save ir dalintis su kitu.
Kuo Kalėdos yra susijusios su tikyba?
   Kalėdos mūsų laikais yra komercinė šventė ir tradicija. Bet dabar kalbant apie Kalėdas, norėtųsi priminti, kas yra šventė. Šventė reiškia kokio nors įvykio atkartojimą, prisiminimą arba paminėjimą. Devyniasdešimtųjų kovo 11 d. buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Ir kiekvienais metais mes minėsime tą datą. Tai reiškia svarbų įvykį, kurį turime atsiminti. Krikščionių pasaulis per Kalėdas švenčia Kristaus gimtadienį. Vadinasi, Jėzus Kristus, Dievas, tapo žmogumi. Gimė kaip ir kiekvienas iš mūsų. Kaip ir mūsų, tai lygiai taip pat bažnyčioje švenčiamas Jėzaus gimtadienis. Tai įvyko daugiau kaip prieš  du tūkstančius metų. Galima paklausti, ką švenčia netikintys žmonės, kurie Jėzaus nepripažįsta. Reikėtų užduoti jiems šitą klausimą. Nes realiai tai Kristaus gimimo šventė. Mes dabar regime parduotuvių vitrinas, galima jose pamatyti Kalėdų senelius, kepurytes ir kitas Kalėdų dekoracijas. Daug dalykų, daug simbolių, kur žmonės kuria ir parduoda, už tai jie uždirba pinigus. Bet  Kalėdų esmė yra Jėzaus gimtadienis.

O kokie yra Kalėdų papročiai?
   Manau, yra dvi žmonių grupės: vieni švenčia Kalėdas kaip Jėzaus gimtadienį, o kiti - kaip šeimos, žiemos, eglutės, dovanų šventę. Tai tiems žmonėms, kuriems Kalėdos yra Jėzaus gimtadienis, labai svarbu papuošti eglutę. Tai yra rojaus gyvybės medžio simbolis. Tikinčiam žmogui labai svarbu per Kalėdas nueiti aplankyti prakartėlės. Jos įrengtos kiekvienoje bažnyčioje, kad pasveikintume gimusį Jėzų, dalyvautume Kalėdų mišiose. Dar labai svarbu tikinčiam žmogui švęsti Kalėdas kartu, ne vienam, bet kviestis draugus ar nuvykti pas juos. Tai yra bendrystės, džiaugsmo šventė. Tai dalinimasis. Ir netikintiesiems, kurie Kalėdas švenčia iš tradicijos, dėl dovanų, tai tikriausiai jų Kalėdų tradicijos irgi yra kitokios. Gauti ir nupirkti dovanų. Pasiruošti kuo daugiau maisto, galbūt spalvotas lemputes iškabinėti. Ir tai yra gerai, bet - ne Kalėdų esmė.
Ar yra Kalėdų senelis?
   Kalėdų senelis yra labai graži Kalėdų tradicija. Jei pasidomėtumėme, iš kur atsirado Kalėdų senelis, sužinotumėme gražią istoriją. Šv. vyskupas Mikolajus buvo gan turtingas ir gavo didelį palikimą po tėvų mirties. Bet jis nenorėjo tų turtų, tiesiog jų nereikėjo, tai išdalindavo vargšams, vaikams - dalydavo kokias nors dovanas -  ir tą darydavo slaptai. Atnešdavo prie namų ir padėdavo. Taip  ir atsirado tas Kalėdų senelis, jo simbolis - nešti dovanas slaptai. Kol mes tikime, kad yra Kalėdų senelis, mums kas nors tas dovanas ir atneša. O  kai tik nustojame tikėti Kalėdų seneliu, tai dovanas perkame patys. Tai ar yra Kalėdų senelis, nežinau. Viskas priklauso nuo mūsų tikėjimo. 
                   Laura Šuminaitė, Karolina Vaišvidaitė 8b

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą