2016 m. rugsėjo 28 d., trečiadienis

Pilietinė iniciatyva „Atminties kelias“


Rugsėjo 22-23 dienomis Panevėžyje vyko pilietinė iniciatyva „Atminties kelias“, skirta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai paminėti. Akcijoje dalyvavo ir mūsų progimnazijos mokiniai. Šia iniciatyva buvo siekiama prisiminti holokausto siaubą ir aplankyti masines žydų žūties vietas bei pagerbti holokausto aukas. Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena Lietuvoje minima nuo 1994 metų. Holokaustas, kaip tragedija, yra netektis mūsų valstybei — netekome Lietuvos piliečių: gyvenusių Lietuvoje, kartu kūrusių mūsų valstybę, puoselėjusių savitas tradicijas ir kultūrą.
Kiekvienas holokaustą supranta skirtingai. Vieniems tai prisiminimai, kitiems kažkokia nesąmonė, o dar kitiems paprasčiausias minėjimas. Rugsėjo 23 d. daugelis panevėžiečių renkasi prie „Liūdinčios žydų motinos“ memorialo, kuris mums visiems primins Panevėžio žydų bendruomenę, buvusias kapines, palaidotųjų atminimą ir tragišką žydų tautos praeitį. Minėjime kalbėjo Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, Panevėžio meras Rytis Račkauskas. Pagerbę žuvusiuosius tylos minute, padėję gėles ir uždegę žvakeles prie paminklo, susirinkusieji išvyko į masinių žudynių vietas.
Panevėžio apskrityje žydų žudynių vietų yra apie 200, o šiandien mes aplankėme tik 2: Kurganavos miške ir Žaliojoje girioje. Kurganavos miške 1941 m. buvo sušaudyta daugiau nei 8000 Panevėžio ir Panevėžio rajono žydų. Yra pažymėti grioviai, duobės, kuriose buvo nužudyta ir užkasta Panevėžio žydų inteligentija: mokytojai, rabinai, gydytojai ir paprasti gyventojai…
Šiame miške buvo paminklas, aplink kurį, pagerbiant žuvusiuosius, buvo dedami akmenėliai su žydiškais vardais ir degamos žvakelės. Žydišką maldą mums perskaitė Fima Grafman, o susirinkusieji pritarė maldai.
Žaliojoje girioje nacistai ir jų vietiniai talkininkai 1941 metais žiauriai nužudė apie 4500 žmonių, tarp jų 3500 žydų — vaikų, moterų, vyrų. Juos prikeldavo 3-4 valandą nakties ir pėsčius varydavo į Žaliosios girią. O atstumas juk nemažas. Sukrėtė žudynių mastas: baisu pasidaro, kai pamatai, kokio ilgio ir pločio buvo grioviai, į kuriuos krito nekalti žmonės. Žuvusiųjų atminimas buvo pagerbtas akmenėliais su žydiškais vardais ir žvakelėmis bei malda, kurią perskaitė Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą lietuviai sugyveno su žydais, tačiau karas kai kuriuos pakeitė. Vieni slėpė žydų šeimas, nors ir žinojo, kad už tai gali sumokėti savo pačių gyvybe, o kiti juos išduodavo. Netgi buvo leidžiamas laikraštis „Panevežietis“, kuriame buvo reikalaujama nebendrauti su žydais, neparduoti jiems duonos, neleisti pasisemti vandens iš šulinių ir nieku gyvu neslėpti!
Keista, kad ir šiais laikais atsiranda žmonių (netgi garsių asmenybių), neigiančių holokaustą. Mes turime padaryti viską, kad panašios tautų tragedijos niekada nepasikartotų. Juk viskas priklauso nuo mūsų. O šis išnaikinimas visgi yra mažytė, tačiau labai svarbi dalelė mūsų praeities.

 Darija Jagneraitė (7a), Saida Lipinskaitė (6c),Titas Valaitis (8c)

 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą