2018 m. kovo 21 d., trečiadienis

Mokinių kūryba

Viktorija Gurklytė, 8a
Keliaujame po pasaulį, stengiamės uždirbti kuo daugiau, norime būti pripažinti ir gyventi ten, kur nėra skausmo, nusikaltimų bei vargo. Tai, žinoma, yra gerai, juk tikslo siekimas užgrūdina, akiračio plėtimas džiugina širdį, o visuomenės pripažinimas padeda tvirčiau stovėti ant žemės. Bet ar kas galėtų gyventi rojuje? Turėti viską, ko trokšta, būti tarp žmonių, kurie neskaudina. Nemanau. Mes, žmonės, nesame tobuli, tad mums patiems reikia kažko netobulo. Ko nors paprasto, keliančio džiaugsmą ir palaimą.
Ir žinot ko? Akims, pavargusioms nuo Kalifornijos palmių, paprastas lietuviškas beržas yra pats gražiausias.                                                                            

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą