Patirtinis mokymasis Lėlių vežimo teatre
Spalio 16 dieną 8a ir 8b klasės mokiniai vyko į Panevėžio lėlių vežimo teatrą, kur žiūrėjo panevėžiečio režisieriaus J. Dautarto spektaklį „Mano vardas Icchokas“. Šis vaidinimas paremtas tikrais I. Rudaševskio dienoraščio motyvais ir įvykiais. Spektaklis vaizduoja skaudžią ir baisią holokausto istoriją. Holokaustas – tai laikotarpis, kurio metu vykdavo hitlerininkų sumanytos ir vykdytos masinės žydų žudynės. Spektaklis išskirtinis tuo, kad jis yra paremtas tikru paauglio pasakojimu. Jaunasis Icchokas atskleidžia visas žydų gete buvusias bado, šalčio, skurdo, smurto ir pažeminimų tiesas, bet jis vis tik įstengia tikėti geltonuoju „gyvenimo“ pažymėjimu – žydams prisiūta geltona Dovydo žvaigžde, kuri Antrojo pasaulinio karo metu tapo kančios simboliu. O šiuolaikiniai paaugliai pamiršta, kokie jie yra turtingi, dažnai nevertina to, ką turi, ir nori visko dar daugiau. Prisiminę skaudžią šalies istoriją suvoksime, jog kažkada žmogus kovojo dėl duonos kąsnio – ne tam, kad skaniai pavalgytų, o tam kad išgyventų... bijodamas, kęsdamas smurtą, prievartaujamas... svarbiausia, kad gyventų! Taigi, pažiūrėję šį spektaklį, supratome, kokie mes esame laimingi, galėdami džiaugtis laisvu gyvenimu, turėdami teisę augti, kurti, siekti ir būti kartu su tais, kuriuos mylime. Tad šis spektaklis mums buvo ir istorijos, ir literatūros, ir etikos, ir netgi vokiečių kalbos pamoka, kur patyrėme daug emocijų, apie daug ką susimąstėme.
8a klasės mokinė Fausta Mitrofanova
7c klasės smagios akimirkos edukacinėje
kelionėje „Panevėžio siaurukas“
Ekskursijos metu pamatėme stoties viršininko namelį, jo interjerą,
pristatė istorinių riedmenų stoginę ir eksponuojamus riedmenis: kelio greiderį,
medinis krovinių vagoną, cisterną, platformą, sniego valytuvą, vagoną – ledainę.
Pavažiavome siaurojo geležinkelio traukinuku nuo Panevėžio stoties iki
Panevėžio stoties depo.
Urtė ir Otilija, 7c
