Vasara
Čia tiek tylos, kad atsidusęs
Vien sielos gyvastį jauti.
Žolės
žydėjimas arti:
Palinks
ir jis į saulės pusę.
O džiaugsmo
virpesius pajutęs,
Nebeužmirši
valandos,
Kurią
lyg svaigdamas kartos
Pietys,
ramunės žiedą supęs.
Drugelis,
žydintis margai,
Sparnais
mus visą dieną dengia.
Tai
ar ilgai čionai skridai,
Piktosios
negandos išvengęs?
Trupės
akimirka, kuri –
Tarsi
gyvenimas iš pradžių.
Bet
kam tą vėliavą keli,
Kai
visos dienos tokios gražios?
