Nesu patriotė, nesu patenkinta dabartine
Lietuvos padėtimi, valdžia ir daugybę kitų dalykų. Tačiau aš manau, kad dėl to
esu kalta pati ir visa likusi visuomenė. Paklausite kaip? Paprastai. Matote,
anksčiau, kai Lietuvą buvo užkariavę rusai ar kas nors kitas, visi lietuviai
džiaugėsi mažiausiomis prošvaistėmis jų šalyje, jie buvo tvirti kaip kumštis ir
nė negalvojo apie Lietuvos palikimą. Sausio 13-ąją visi vieningai stojo ginti
televizijos bokšto, vasario 16-ąją su užgniaužtu kvapu laukė nepriklausomybės
ir laisvės. Jie aukojo savo gyvybes dėl ateities kartų ir gimtinės. Tokio
dalyko kaip baimė tiesiog nebuvo, visi žinojo ką reikia daryti, nors kartais
tai skambėdavo beprotiškai.
O kas būtų dabar? Turbūt visi kuo greičiau nusigautų
į oro uostą ir skristų kuo toliau. Nes nebėra vienybės. Niekam nebesvarbu tai,
dėl ko kovojo mūsų seneliai, proseneliai. Visi žino, kad užsienyje jie bus
saugūs ir niekas jų nepalies. Mes kalbame apie Lietuvą, Sausio 13-ają ir kitas
valstybines šventes labai daug, tačiau niekas nuo to nesikeičia. Ką mums
daryti? Manau, kad pradėti kiekvienam nuo savęs. Tik susiburdami į tvirtą
visuomenę mes sugebėsime kažką pakeisti ir tapti tokiais, kokius mus matė
ankstesnės kartos.
Viktorija Gurklytė, 7a
