2015 m. spalio 21 d., trečiadienis

Meno galerija




Austėja Lazickaitė, 5a                                                                         
                                              
Gimtadienis

Gimtadienis - tokia diena,
Kai Tavo veide nušvinta šypsena.
Jis toks brangus,
Nes būna kartą per metus.

Nuo ryto iki vakaro džiugu,
Nes širdyje gera ir smagu.
Ši diena nepaprasta,
Ji specialiai Tau skirta !
 

Beatričė Banevičiūtė, 5a
Norai
Aš norėčiau pavirsti drugeliu,
Kad galėčiau nutūpti lengvu sparneliu.
Norėčiau pavirsti paukšteliu
Ir giedoti linksmu balseliu.

Norėčiau būti Žmogumi-                                                                  
Draugauti su Tavimi.
Norėčiau žaisti ir lakstyti -
Galėčiau laimingą Tave padaryti.

Norėčiau pavirsti žvaigždele
Ir šviesti tau kelią nakčia.
Tų norų tiek daug manyje,
Bet lieka jie tik svajose...                                                  




Ilga istorija


Ši istorija ilga,
 
Bet kartu ir trumpa.
 
Ta istorija kitokia...
 
Senelis ir senelė augino veršiuką,
 
Ir jis priminė Kulverstuką.
 

Mažą tokį - mažuliuką!!!
 
Akiai gražu pažiūrėti

Į mažą pabaisiuką.                                                                                            


Tai ne grožis,
O išdaigų visuma.
Jų istorija ilga...
Bet draugystė nenugalima.
Jis susidraugavo
Su arklių banda
Ir su kuoktelėjusia višta.
Puikūs draugai visada,
Bet  puikybės nėra niekada!
Ar velniukai, angeliukai čia,
Juk draugystė širdyse!


Kaip jaustumeis tu?                                                          
                                                    
Kaip jaustumeis tu,
Jei pabėgčiau iš namų?
Įsivaizduoju aš su kaupu,
Ašarų upės - tikiu.
 
 Nežinau, ką veikčiau,
 Gal šiaip sau dainuočiau
Ar slapčia svajočiau
Bet  tikrai pasiilgčiau...
 
Aš sėdžiu ant šlaito,
Iš kilometro tolio,
Žiūriu į švieselę,
Žaidžiančią jūsų namely.

Kaip pasiilgčiau namų!
Tai akivaizdu...
Niekada nebėgsiu – žadu.
Juk  juose taip nuostabu!


Viktorija Gurklytė, 6a                                     


 Ramunė
Gėlėtoje pievoje,
Geltonų gėlių patale,
Miegojo ramunė ramia galvele.                                                                  

Atskrido drugys,
Nebijodamas, kad kas jį pavys.
Ir nutūpe ant ramunes lapelio
Baltasis drugelis.
Pasipiktino rožės iš kiemo:
Ko čia tas skrajūnas neskraido?
Rožės neištverė -
Ramunę nutvėrė.
Klausia: kodėl prie tavęs
Atskrido drugys-
O ši štai ką atsakys:
Nes aš tokia pati kaip jis -
Balta ir švelni,
Nebyli, maloni,
Visada santūri.
Neištvėrusios rožės,
Viena po kitos žiedlapius rovės,
Kol galiausiai iš jų
Nebeliko nė dulkių jokių...                                                       

 
Baletas                                                                                            
 
Rytą ankstų, saulėtą,

Aš nustebusi žiūriu,
Kaip lapai šoka baletą.
Spalvų paletė primena trispalvę,
Labiausiai man patinka
Tie, kur taip gražiai nugeltę.
Ir vario spalvų begalybė,
Te nuveda mane į rudenišką beprotybę..



Rugsėjo 1-oji                                                                                                          

Štai ruduo prislinko nejučia,                                                                        

Ir susiskleidusios jau gėlės...
Sustoju tuščiuose laukuos-
Ir pavelku vos kojas...

Rugsėjis jau ant nosies galo,
Bijau aš jo kaip maro.
Ir noriu vėl lakstyti,
Po smėlį pabraidyti.

Ir jūros kvapą vėl pajausti,
Bet pasistengsiu nenuliūsti.
Kiekvieną kartą prisiminus,
Aš noriu slėptis pas kaimynus.

Bet jau nėra kur bėgti -
Rugsėjis stengiasi blizgėti,
O aš, viena čia palikta,
Mokyklą sveikinu:
- Laba diena!                                                                                  

                                                                                                  



Rūta Paulavičienė

Močiutės pasakėlės telefonu

 

Miegoki ramiai, Jokūbėli
klausykis šiltų pasakėlių...

 
Jau rudenėlis žvelgia pro langą,
vėsus vėjelis atgena tamsą.
Saldžiai miegoki, anūkėli mielas,
sulauk rytojaus, džiugink tėvelių sielas....

Sėdi katinas – baltas, didžiulis.
Stebi gelsvą apvalų mėnulį.
Aš mąstau, kodel katinas žiūri,
kai visi jau seniausiai sugulę.
Katinas mėgsta svajoti vienas,
kai seniai ištuštėjęs kiemas...
Ir šitaip seka pasakėlę mažuliui..

Ilgėja rudens vakarai,
vilioja šilti patalai.
Sužvarbusią ranką ištiesk -
prie židinio sėsti pakviesk.
Sušildys ugnelė kaitri,
bus gera ir šilta širdy.
Senelė nuners kojinėlę,
ji šildys mažulį anūkėlį.
O katinas murkia mažuliui,
kaip paslaptį saugo jo guolį...

Tokiam lauko pakrašty,
plataus kelio vidury,
susitiko du bičiuliai,
nešini kraite didžiule.
Rudenėlis - obuoliukų
vasarėlė - šiltų spinduliukų.
Ir dar daug visokio gėrio
šie draugai visiems pabėrė...

Jau sutemo, mėnulis skaisčiai šviečia,
pavargusią saulutę pailsėti kviečia.
Pailsėk, pamiegok,
linksmo sapnelio paieškok...

Gražios, šiltos, ramios nakties...
Tegul  svajonės miegant ranką tau  išties...
Tegul sklandys virš sapno debesies
mieliausios godos ateities...

Gal pakedent tau pagalvėlę?
O gal pasekti gražią pasakėlę?
Gal dovanoti bučinuką?
O gal užteks ir eilėraštuko?

Taip tylu, net girdis - dunda traukinys.
Naktis šilta kaip mano mezginys.
Tik sapnas  tarsi voro raizginys
Nenusileidžia vis...Tyli naktis...

 














Fotografijos Martyno Stankevičiaus, 8c

Vasaros ir rudens akimirkos
Fotografijos Gintarės Motiekaitytės, 5a













Komentarų nėra:

Rašyti komentarą