Austėja Lazickaitė, 5a
Gimtadienis
Gimtadienis - tokia diena,
Kai Tavo veide nušvinta
šypsena.
Jis
toks brangus,
Nes
būna kartą per metus.
Nuo
ryto iki vakaro džiugu,
Nes
širdyje gera ir smagu.
Ši
diena nepaprasta,
Ji
specialiai Tau skirta !
Beatričė
Banevičiūtė, 5a
Norai
Aš norėčiau
pavirsti drugeliu,
Kad galėčiau
nutūpti lengvu sparneliu.
Norėčiau
pavirsti paukšteliu
Ir giedoti
linksmu balseliu.
Norėčiau būti Žmogumi-
Draugauti su
Tavimi.
Norėčiau žaisti
ir lakstyti -
Galėčiau
laimingą Tave padaryti.
Norėčiau
pavirsti žvaigždele
Ir šviesti tau
kelią nakčia.
Tų norų tiek
daug manyje,
Bet lieka jie
tik svajose...
Ilga
istorija
Ši istorija ilga,
Bet kartu ir trumpa.
Ta istorija kitokia...
Senelis ir senelė augino veršiuką,
Ir jis priminė Kulverstuką.
Mažą tokį - mažuliuką!!!
Akiai gražu pažiūrėti
Į mažą pabaisiuką.
Į mažą pabaisiuką.
Tai ne grožis,
O išdaigų visuma.
Jų istorija ilga...
Bet draugystė nenugalima.
Jis susidraugavo
Su arklių banda
Ir su kuoktelėjusia višta.
Puikūs draugai visada,
Bet puikybės
nėra niekada!
Ar velniukai, angeliukai čia,
Juk draugystė širdyse!
Kaip jaustumeis tu?
Kaip jaustumeis tu,
Jei pabėgčiau iš
namų?
Įsivaizduoju aš
su kaupu,
Ašarų upės - tikiu.
Nežinau, ką veikčiau,
Gal šiaip sau dainuočiau
Ar slapčia
svajočiau
Bet tikrai pasiilgčiau...
Aš sėdžiu ant
šlaito,
Iš kilometro
tolio,
Žiūriu į
švieselę,
Žaidžiančią jūsų
namely.
Kaip pasiilgčiau
namų!
Tai akivaizdu...
Niekada nebėgsiu
– žadu.
Juk juose taip nuostabu!
Viktorija Gurklytė, 6a
Ramunė
Gėlėtoje pievoje,
Geltonų gėlių patale,
Miegojo ramunė ramia galvele.
Atskrido drugys,
Nebijodamas, kad kas jį pavys.
Ir nutūpe ant ramunes lapelio
Baltasis drugelis.
Pasipiktino rožės iš kiemo:
Ko čia tas skrajūnas neskraido?
Rožės neištverė -
Ramunę nutvėrė.
Klausia: kodėl prie tavęs
Atskrido drugys-
O ši štai ką atsakys:
Nes aš tokia pati kaip jis -
Balta ir švelni,
Nebyli, maloni,
Visada santūri.
Neištvėrusios rožės,
Viena po kitos žiedlapius rovės,
Kol galiausiai iš jų
Nebeliko nė dulkių jokių...
Baletas
Rytą ankstų, saulėtą,
Aš nustebusi žiūriu,
Kaip lapai šoka baletą.
Spalvų paletė primena trispalvę,
Labiausiai man patinka
Tie, kur taip gražiai nugeltę.
Ir vario spalvų begalybė,
Te nuveda mane į rudenišką beprotybę..
Štai ruduo prislinko nejučia,
Ir susiskleidusios jau gėlės...
Sustoju tuščiuose laukuos-
Ir pavelku vos kojas...
Rugsėjis jau ant nosies galo,
Bijau aš jo kaip maro.
Ir noriu vėl lakstyti,
Po smėlį pabraidyti.
Ir jūros kvapą vėl pajausti,
Bet pasistengsiu nenuliūsti.
Kiekvieną kartą prisiminus,
Aš noriu slėptis pas kaimynus.
Bet jau nėra kur bėgti -
Rugsėjis stengiasi blizgėti,
O aš, viena čia palikta,
Mokyklą sveikinu:
- Laba diena!
Rūta Paulavičienė
Močiutės pasakėlės telefonu
Miegoki ramiai, Jokūbėli
klausykis šiltų pasakėlių...
klausykis šiltų pasakėlių...
Jau
rudenėlis žvelgia pro langą,
vėsus vėjelis atgena tamsą. Saldžiai miegoki, anūkėli mielas, sulauk rytojaus, džiugink tėvelių sielas.... Sėdi katinas – baltas, didžiulis. Stebi gelsvą apvalų mėnulį. Aš mąstau, kodel katinas žiūri, kai visi jau seniausiai sugulę. Katinas mėgsta svajoti vienas, kai seniai ištuštėjęs kiemas... Ir šitaip seka pasakėlę mažuliui.. Ilgėja rudens vakarai, vilioja šilti patalai. Sužvarbusią ranką ištiesk - prie židinio sėsti pakviesk. Sušildys ugnelė kaitri, bus gera ir šilta širdy. Senelė nuners kojinėlę, ji šildys mažulį anūkėlį. O katinas murkia mažuliui, kaip paslaptį saugo jo guolį... Tokiam lauko pakrašty, plataus kelio vidury, susitiko du bičiuliai, nešini kraite didžiule. Rudenėlis - obuoliukų vasarėlė - šiltų spinduliukų. Ir dar daug visokio gėrio šie draugai visiems pabėrė... Jau sutemo, mėnulis skaisčiai šviečia, pavargusią saulutę pailsėti kviečia. Pailsėk, pamiegok, linksmo sapnelio paieškok... Gražios, šiltos, ramios nakties... Tegul svajonės miegant ranką tau išties... Tegul sklandys virš sapno debesies mieliausios godos ateities... Gal pakedent tau pagalvėlę? O gal pasekti gražią pasakėlę? Gal dovanoti bučinuką? O gal užteks ir eilėraštuko? Taip tylu, net girdis - dunda traukinys. Naktis šilta kaip mano mezginys. Tik sapnas tarsi voro raizginys Nenusileidžia vis...Tyli naktis... |
