2015 m. gruodžio 16 d., trečiadienis

Mes jais didžiuojamės

                          Pomėgiai keičiasi, bet meilė šokiui lieka
  
   Lankyti sportinius šokius pradėjau būdamas dar ikimokyklinukas. Prisimenu, mama mane atvedė į ,,Rumbos“ kolektyvą. Šiam klubui vadovauja profesionali trenerių komanda.
   Pirmieji šokių užsiėmimai buvo lyg kūno kultūros pamokos. Per jas atlikdavome mankštos pratimus, ugdančius greitį, lankstumą, ištvermę bei taisyklingą laikyseną. Buvau pradedantysis šokėjas. Vadovai supažindino su Lotynų Amerikos ir standartinių sportinių šokių žingsneliais. Per pirmus tris mėnesius išmokau lėto valso, ča ča ča, džaivo žingsnelius, o metų pabaigoje įveikiau kvikstepo E klasės pirmo lygio programą. Jau pirmaisiais metais dalyvavau pramoginių šokių šventėse, sportinių šokių varžybose.
   Visos sporto šakos savotiškai įdomios. Mano amžiaus berniukai mieliau renkasi futbolą, krepšinį. Sportiniai šokiai žavi tuo, kad yra pusiau menas, pusiau sportas. Čia tenka daug bendrauti ir prieš varžybas, ir po jų. Į turnyrus keliaujame kartu su tėveliais. Manau, šokiai sujungia šeimas. Dalyvavimas konkursuose suteikia daug jaudulio. Apima neapsakomas jausmas, kai supranti, kad pergalė mūsų.
   Sugebame ne tik daug dirbti siekdami tikslo, bet mokame ir atsipalaiduoti. Po konkursų tėveliai palepina įvairiomis pramogomis. ,,Rumbos“ kolektyve daug draugiškų, sumanių vaikų. Aš ten susiradau keletą gerų bičiulių. Kiekvieną vasarą vykstame į klubo rengiamą stovyklą Birštone. Ten ne tik poilsiaujame, pramogaujame, bet ir daug šokame.
    Šiuo metu šoku E6 jaunučių klasėje, esu daugkartinis Lietuvoje vykusių tarptautinių varžybų dalyvis. Laikas bėga, pomėgiai keičiasi, bet meilė šokiui lieka.
 
                                                                                     Vilius Filatovas, 5a

1 komentaras: