Šv. Kūčios: tradiciniai valgiai, papročiai

   Gruodžio 24 d. išvakarėse išsivaduojame iš tamsiojo meto. Jau gruodžio 25-ą saulė vėl ima kopti aukštyn į dangaus skliautą, ilgėja šviesusis paros metas. Šventė tapatinama ir su krikščioniškąja - kūdikėlio Jėzaus gimimo išvakarėmis. Kūčių vakarą nuo seno daug reikšmės skiriama maistui ir įvairiems ritualams.

   Kalbininkas K. Būga įrodė kad lietuvių protėviai žodį „kūčia" per slavus iš senovės graikų yra pasiskolinę XII amžiuje. Tą pačią prasmę, kaip mūsų „kūčia", turi graikų k. žodis „kukkia". "Kūčia" - aguonų, kviečių, pupų, žirnių ar miežių, pasaldintų bičių medumi, patiekalas. Jo paskirtis - vaišinti į vakarienę pakviestas vėles. Svarbiausia kūčios sudedamoji dalis - kviečiai ir žirniai. Šio ritualinio patiekalo vardu imta vadinti ir gruodžio 24-oji, kada kūčia valgoma.

   Sunkūs darbai tądien būdavo atidedami. Moterų pareiga - pasirūpinti namų švara ir maistu. Vyrų - namų šiluma, gyvuliais, kiemo švara, pirtimi. Taip taip, sėdant prie Kūčių stalo, reikia būti po pirties ar bent po vonios - švariems ir sielomis, ir kūnais.

   Visą Kūčių dieną pagal senuosius papročius, reikėtų valgyti tik šutintų žirnių, kad lauktum vakarienės su nekantrumu. Gausi 12-os valgių vakarienė valgoma ne anksčiau, nei užteka Vakarinė žvaigždė.

   Kitas svarbus to vakaro patiekalas - aguonų pienas, Dzūkijoje vadinamas dar ir meškos pienu. Aguonų pienui aguonas turi trinti vyrai. Sutrintos aguonos užpilamos medumi ar cukrumi pasaldintu vandeniu. Į šį gėrimą merkiami smulkūs neraugintos kvietinės tešlos džiūvėsėliai, vadinami prėskučiais, šližikais, kūčiukais.

   Prisimenant,  jog Kūdikėlis Jėzus buvęs paguldytas prakartėlėje ant šieno, ant stalo dedama sauso šieno, stalas padengiamas balta linine staltiese. Jeigu prie stalo sėda nelyginis skaičius žmonių, buvo įprasta vakarienei pasikviesti neturtingą, be šeimos žmogų. Jei tais metais kas nors iš šeimos būdavo miręs, prie stalo namiškiai jam palikdavo tuščią vietą, padėdavo šaukštą. Žmonės buvo įsitikinę, kad kūčių vakarienėje dalyvauja ir šeimos mirusieji. Mirusiuosius vyriausias šeimos žmogus, išėjęs į lauką, kviečia žodžiais „ateikit kūčių".

   Kūčios įvardinamos kaip šeimos santarvės diena. Prieš Kūčias visi būtinai susitaikydavo. Beje, iki Kūčių stengiamasi atiduoti skolas, kad metų sandūros slenkstį būtų galima peržengti ramia sąžine.

   12-os valgių vakarienė  simbolizuoja 12 mėnesių - kiekvienu valgiu dėkojame Dievui už metus. Seniau Kūčių vakarienė buvo pradedama duonos kepalėlio laužymu. Dabar tradicijas puoselėjančiose šeimose tėvas sukalba maldą ir Kūčių vakarienė prasideda kalėdaičio, simbolizuojančio santarvę, dalijimusi.

 

Pagrindiniai Kūčių valgiai

Kūčia - gaminama iš javų (kviečių, miežių, žirnių, pupų, rugių ir kt.), sumaišytų su miešimu (medumi saldintu vandeniu). Kūčia buvo skirta prosenių vėlėms vaišinti. Pirmus kąsnius ir gurkšnius visada paaukodavo vėlėms bei derliaus dievybėms. Kūčia vaišintos bitės.
Avižinis kisielius - aukotas dievams bei gamtos stichijoms, juo vaišintos vėlės. Verdant kisielių būdavo griebiamasi burtų.
Maltiniai - gaminti iš apšutintų ir sumaltų avižinių miltų tešlos. Juos vėliau pakeitė plokščiai ir kukuliai (šližikai, arba kūčiukai). Apvalūs ragaišiai ir kt. simbolizavo sugrįžtančią Saulę.
Barščiai su grybais
Mėsa - seniau ji taip pat būdavo valgoma per Kūčias, tačiau, katalikų religijos veikiama, ilgainiui išnyko nuo Kūčių stalo.
Žuvis pakeitė mėsą. Ypač mėgta lydeka - vaisingumo simbolis.
Grucės košė - miežinių kruopų košė, valgyta su aguonų pienu.

 

   Pagrindiniai Šv. Kūčių valgiai turi simbolinę prasmę. Dauguma kilę iš biblinių siužetų ir senosios liaudies pasaulėjautos.

   Obuoliai simbolizuoja Rojaus medį, Adomo ir Ievos išvarymą iš Rojaus, nuodėmės atėjimą į pasaulį . Todėl kai kur po paplotėlio valgomas obuolys.

   Žirneliai, kaip ir obuoliai, simbolizuoja pirmųjų žmonių išvarymą iš Rojaus, Adomo ašaras . Todėl kai kas po paplotėlio valgo žirnius . Žirniai taip pat vadinti Marijos ar žmonių ašaromis. Ignaliečiai juos valgydavo, kad kitais metais nebūtų ašarų.

   Kviečiai - skalsos simbolis. Valgomi, kad visus metus būtų duonos ir kad javai laukuose derėtų. Kviečiai nuo Kristaus laikų buvusi kasdienė žmonių duona. Kristus sakęs: „Dalinkitės kviečio grūdu, valgykit."

   Kviečiai  taip pat siejami su legenda, kaip Erodas norėjo nužudyti kūdikėlį Jėzų. Marija kūdikėlį paslėpusi sterblėje. Kai Erodo kareivis paprašęs parodyti, ką ten turi, ji atskleidusi: užuot pamatę kūdikėlį, kareiviai pamatė kviečius.

   Grūdų mišinys – irgi būtinas patiekalas. Žinomi keturi aiškinimai:

a) žirniai, pupos, kviečiai, avižos simbolizuoja derlingus metus, gerą praėjusių ir ateinančių metų derlių. Būtinai reikia jų valgyti, kad kitais metais javai derėtų;

 b) kai Adomą ir Ievą išvarė iš Rojaus, jie, nusitrynę akuotus, valgė miežius. Todėl per Kūčias valgomi miežiai ir kviečiai;

c) Juozapas ir Marija, eidami užsirašyti, nešėsi greit negendančio maisto - žirnių, pupų ir kviečių;

d) kviečiai, žirniai, pupos simbolizuoja Marijos ašaras.

   Medus - šviesos ir sveikatos simbolis.

   Prėskučiai - tai paskutinės vakarienės duona, simbolizuoja agapę - meilės vakarienę, taip pat ir duonos kepaliuką protėvių vėlėms vaišinti.

   Žuvis ir silkė yra pasninko valgis, nes primena apaštalus, kurie buvo žvejai, Dievo stebuklą prie Samareto - Simono tinklų pripildymą, minios žmonių pamaitinimą dviem žuvimis ir penkiais kepaliukais duonos, be to, žuvies galva simbolizuoja Kristaus kankinimo įrankius.

   Spanguolės apsaugančios nuo priešų, kad nesugautų ir nesutrintų.

   Duona ir pyragas yra stiprybės, proto, susivaldymo, ištikimybės, gerumo, nuolankumo simbolis.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Spanguolių kisielius

Reikės:

0,5 litro spanguolių,

3 litrų vandens,

6 valgomųjų šaukštų cukraus,

3 valgomųjų šaukštų bulvių krakmolo.

Gaminimas:

1. Nuplautas spanguoles mediniu grūstuvu pertrinkite per smulkų sietelį. 

2. Į užvirintą vandenį suberkite cukrų, išmaišykite.

3. Krakmolą atskieskite šaltu vandeniu, gerai išmaišykite ir lėtai, maišydami pilkite į puodą. Pakaitinkite iki virimo ir nukelkite nuo ugnies. Atvėsinkite maždaug iki 30 laipsnių temperatūros.

4. Į puodą supilkite pertrintas spanguoles. Verdant kisielių šiuo būdu išsaugomi visi uogose esantys vitaminai.

Skanaus !                                                              Parengė Ieva Pečiulytė, 5c