Močiutė man
yra labai artimas žmogus. Pas ją gerą atvažiuoti, pasibūti. Niekada močiutės
nevadinau baba - tai skamba negražiai. Patinka klausytis senelės eilėraščių,
padėti jai kurti rankdarbius. Mano močiutė labai šiuolaikiška, stengiasi
neatsilikti nuo vis sparčiau žengiančio pasaulio. Ji negyvena kaime, kaip
daugelis kitų dirba, pluša per dienas. Svečiavimasis pas močiutę man padovanojo
daug gražių prisiminimų. Kartais mudvi nueiname į geležinkelio stotį ir
vaikštome. Pabandžiau prikalbinti ją atsakyti į kelis klausimus - močiutė su
džiaugsmu sutiko.
Trumpai papasakokite apie save.
Aš Janina. Man 56 metai. Gimiau Anykščių rajone, vaizdingame gamtos kampelyje. Mėgstu poeziją, aplankyti istorines, gražias Lietuvos vietas. Laisvalaikiu užsiimu rankdarbiais. Džiaugiuosi trimis anūkais.
Kaip gimė pirmasis
kūrinys? Apie ką jis?
Savo pirmąjį eilėraštį parašiau prieš 17 metų. Kadangi užaugau prie ežero, tarp kalvų kalvelių, apsuptų miškais, tas grožis, begalinis ilgesys ir nostalgija įkvėpė parašyti apie gimtąjį kaimą, sodybą. Gaila, dabar ten tušti laukai.
Kiek eilėraščių esate
sukūrusi?
Sukūriau apie 30 eilėraščių. Kai ateina mintys, suguldau jas į popieriaus lapą. Viskas išeina natūraliai.
Kokią vietą Jūsų
gyvenime užima poezija?
Poezija
mane įkvepia, aš ja žaviuosi. Mokydamasi lankiau literatų būrelį, dalyvavau
renginiuose. Su pagarba prisimenu savo pirmąjį lietuvių kalbos ir literatūros
mokytoją Kazlauską. Skaitau eiles, susipažįstu su jų autorių gyvenimu. Poezija
– tai žmogaus sielos atspindys, santykis
su aplinka.
Ar mėgstate kūrybinius
renginius? Kokius?
Kūrybiniai renginiai praskaidrina mano kasdienybę. Patinka poezijos vakarai, susitikimai su įdomiais žmonėmis. Lankausi dainuojamosios poezijos koncertuose, gėlių, fotografijos parodose. Mėgstu tai, kas gražu ir tikra.
Ko galite palinkėti jauniesiems literatams?
Labai žaviuosi jaunaisiais literatais. Linkiu kūrybinio polėkio, gražių, įdomių minčių. Drąsiai ženkite pirmyn, atraskite savo nišą gyvenime.
Viktorija
Gurklytė, 6a
